skaidulnės mẽdžiagos, augalinių ląstelių polisacharidai, kurių neskaido virškinimo fermentai. Skaidulines medžiagas sudaro linijinės nešakotos D‑gliukozės molekulių grandinės, susijungusios β‑(1‑4)‑glikozidiniu ryšiu. Skaidulinių medžiagų sudėtyje kartais būna ir heksozių, pentozių bei urono rūgščių.
Maistines skaidulines medžiagas sudaro tirpių ir netirpių vandenyje skaidulinių medžiagų mišinys. Netirpiosios vandenyje skaidulinės medžiagos (ląsteliena, arba celiuliozė, ligninas, hemiceliuliozė, protopektinai, kviečių sėlenos) virškinamajame trakte nepakinta. Tirpiosios skaidulinės medžiagos (pektinai, sakai, avižų sėlenos) storojoje žarnoje bakterijų fermentų suskaidomos iki CO2, H2, CH4 ir lakiųjų riebalų rūgščių, tai sukelia meteorizmą.
Skaidulinės medžiagos yra būtinos normaliai žarnyno veiklai, vadinamajai civilizacijos ligų profilaktikai. Skaidulinės medžiagos mažina aterogeninių lipoproteinų – MTL cholesterolio koncentraciją, nes, susijungdamos su tulžies rūgštimis, didina endogeninio cholesterolio vartojimą ir išskyrimą, sudaro koloidinį tirpalą žarnyne, lėtina monosacharidų įsiurbimą, reguliuoja glikemiją, mažina alimentinę glikemiją, insulino koncentraciją, trombocitų agregaciją. Jungia perteklinį natrį (taip mažina druskos sukeliamą arterinę hipertenziją), svarbios insulto profilaktiktikai (gerina smegenų kraujo apytaką, mažina trombozių galimybę). Brinkdamos žarnyne skaidulinės medžiagos sugeria vandenį, absorbuoja kai kurias organines medžiagas, tulžies rūgštis, skatina žarnyno peristaltiką.
Įvairios skaidulinės medžiagos veikia skirtingai, pvz., ląsteliena sugeria amoniaką, kuris susidaro storojoje žarnoje pūvant baltymams, pektinai jungiasi su sunkiųjų metalų druskomis ir jos kartu pašalinamos iš organizmo. Stokojant skaidulinių medžiagų silpnėja žarnyno peristaltika, sulėtėja pernaša per storąją žarną, dėl to užkietėja viduriai, padidėja spaudimas į žarnų sieneles, jos ilgainiui tampa pažeidžiamos. Susilaikius žarnyno turiniui tulžies rūgštys, veikiamos anaerobinių bakterijų, virsta kancerogenais, kurie skatina storosios žarnos vėžio atsiradimą. Skaidulinių medžiagų (ypač kviečių sėlenų) skaidymo metu atsiranda trumpųjų grandinių riebalų rūgščių, iš jų susidaręs butiratas slopina navikinių ląstelių proliferaciją ir metastazavimą. Avižų sėlenose yra daugiau β‑gliukanų, kurie mažina cholesterolio koncentraciją kraujuje. Ligniną skaidydamos bakterijos išskiria fitoestrogenus enterolaktoną ir enterodiolį, šalina estrogenus – dėl to mažėja pieno liaukų vėžio rizika.
Stokojant skaidulinių medžiagų dažniau sergama cukriniu diabetu, ateroskleroze, išemine širdies liga, nutunkama. Išsivysto plonosios ir storosios žarnų gleivinės atrofija, tai sukelia viduriavimą, dehidrataciją, elektrolitų disbalansą ir nepakankamą mitybinių medžiagų įsiurbimą. Per didelis skaidulinių medžiagų kiekis gali suformuoti netirpius junginius su gyvybiškai svarbiais elementais, sutrikdyti geležies įsiurbimą. Skaidulinės medžiagos yra augaliniame maiste (lentelė), rafinuoti maisto produktai (cukrus, aukščiausios rūšies miltai) jų neturi. Suaugusiojo skaidulinių medžiagų paros norma 25–35 g, jos turi sudaryti iki 10 % raciono.
| labai didelis (>1,5) | kviečių sėlenos, avietės, pupelės, riešutai, datulės, braškės, džiovinti abrikosai ir slyvos, avižinės kruopos, šokoladas, razinos, serbentai, švieži grybai, figos, mėlynės, spanguolės, agrastai |
| didelis (1–1,5) | grikių, perlinės, miežinės, avižinės kruopos, žirniai, bulvės, morkos, baltagūžiai kopūstai, žalieji žirneliai, baklažanai, saldieji pipirai, moliūgai, rūgštynės, apelsinai, citrinos, bruknės |
| vidutinis (0,6–0,9) | ruginė duona, žali svogūnai, agurkai, burokėliai, pomidorai, ridikėliai, žiediniai kopūstai, melionai, abrikosai, kriaušės, persikai, obuoliai, vynuogės, bananai, mandarinai |
| mažas (0,3–0,5) | duona iš II rūšies kvietinių miltų, ryžiai, kvietinės kruopos, aguročiai, salotos, arbūzai, vyšnios, slyvos, trešnės |
| labai mažas (0,1–0,2) | I rūšies kvietiniai miltai, manų kruopos, makaronai, sausainiai |
2565
1094