skaitmennė fotogrãfija, objekto atvaizdo gavimo būdas projektuojant objektą į puslaidininkinius įtaisus – matricas. Skaitmeninė fotografija priskiriama informacinių technologijų sričiai. Matrica – pagrindinis skaitmeninių fotoaparatų elementas – yra integralinė mikroschema, susidedanti iš šviesai jautrių fotodiodų, kuriuose nuo objekto atsispindėjęs šviesos srautas verčiamas skaitmeniniais duomenimis ir įrašomas į vidinę atmintį. Matrica turi keliolika milijonų fotodiodų, lemiančių skaitmeninės fotografijos skiriamąją gebą. Atvaizdo struktūra taisyklinga ir apibrėžiama matematiškai. Vidinėje atmintyje atvaizdo duomenys laikomi tol, kol juos doroja fotoaparato mikroprocesorius. Kai duomenys apdorojami, atvaizdas siunčiamas į atminties kortelę ir skystakristalį ekraną atvaizdo kadravimui patikslinti ir kokybei įvertinti. Skaitmeninį atvaizdą galima perkelti į kompiuterį arba iš jo pagaminti nuotrauką. Naudojant specialias kompiuterio programas skaitmeninius atvaizdus, kaip ir skenuotus originalų atvaizdus, galima retušuoti, papildyti, keisti. Skaitmeninės fotografijos pranašumas – nuotraukai gauti išvengiami ilgai trunkantys ir sudėtingi įprastinės fotografijos procesai, yra galimybė nuotraukas siųsti elektroniniu paštu. Skaitmeninė fotografija buvo kuriama tam tikrais etapais. Pirmiausia atsirado analoginė fotografija – atvaizdas buvo sukuriamas šviesai jautrioje medžiagoje (juostoje). Juosta buvo skenuojama ir iš šviesai jautrių puslaidininkinių elementų atvaizdas perkeliamas į magnetinę laikmeną arba perduodamas ryšio priemonėmis. Vėliau Jungtinėse Amerikos Valstijose, prireikus efektyvesnio atvaizdų gavimo būdo, iš lėktuvo padarytas ir radijo bangomis perduotas nuotraukas imta apdoroti skaitmeniniu būdu. Pirmieji bandymai atlikti apie 1980, o 1984 olimpinių žaidynių Los Andžele atidarymo ceremonijos nuotraukos jau buvo perduodamos naudojant skaitmeninio analogo keitiklius.
2365