Skanderbegas

Skanderbègas (alb. Skënderbeu), tikr. Gjergj Kastrioti apie 1405 05 06Sinë (Šiaurės rytų Albanija) 1468 01 17Lezhë (Šiaurės vakarų Albanija), albanų nacionalinis didvyris, išsivadavimo iš Osmanų valdžios vadas. Kilęs iš kunigaikščių Kastriočių giminės. 1415–20 ir 1423–25 su dviem broliais buvo įkaitai sultono dvare Adrianopolyje. Priėmė islamą, tapo sipahiu (t. y. kariu – leno valdytoju). Nuo 1440 valdė Dibros sandžiaką. 1443 sukilo prieš Osmanų valdžią, išsižadėjo islamo, išvadavo dalį šalies teritorijos ir sukūrė iš esmės nepriklausomą valstybę (sostinė Krujë). Albanų giminių vadus subūrė į Lezhë lygą (veikė 1444–51), jai vadovaudamas tapo faktiniu Albanijos valdovu. Šauktinių kariuomenę pertvarkė į reguliariąją (jos branduolį sudarė valstiečiai). Nepaisydamas nepalankios tarptautinės padėties (1444 Vladislovo Varniečio vadovaujama krikščionių kariuomenė pralaimėjo prie Varnos, 1453 žlugo Konstantinopolis) ir vidaus nesutarimų Skanderbegas, šiek tiek remiamas popiežiaus, Neapolio karalystės ir Venecijos, iki pat mirties (iš viso 24 metus) sėkmingai atremdavo turkų puolimus. Dėl M. Barleti lotynų kalba parašytos biografijos (Skanderbego, pirmojo tarp epyriečių, gyvenimo ir žygdarbių istorija / Historia de vita et gestis Scanderbegi, Epirotarum principus 1508–10, išversta į daugelį kalbų, 1569 lenkų kalba išleista ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje) tapo žinomas visoje Europoje. Daugelio Balkanų tautų liaudies dainų ir epinių kūrinių herojus.