Škòtijos literatūrà. Kuriama Škotijos geilų kalba, lalansu (sintetine škotų kalba, sudaryta iš įvairių Pietų Škotijos tarmių), anglų kalba ir anglų kalba su lalanso priemaiša. Seniausias išlikęs rankraštis yra Škotijos literatūros pradininko J. Barbourio epinė poema Brusas (The Bruce 1376) apie Škotijos karaliaus Roberto I Bruso žygius. Lalansu 14–15 a. parašyta eiliuotų kronikų (J. Barbouris, Andru Vintaunietis), riterinių poemų (Haris Aklasis, 1470–92). Karaliaus Jokūbo meilės alegorija Karaliaus knyga (The King’s Book 1423) ženklina škotų literatūros aukso amžiaus (1425–1550) pradžią. Žymiausi to laikotarpio rašytojai R. Henrysonas, W. Dunbaras, W. Kennedy (apie 1455–1508), G. Douglasas, D. Lindsay (1490–apie 1554) parašė riterinės meilės lyrikos ir alegorinių kūrinių, kuriuose derino fantaziją ir satyrą. Jų kūrybai būdinga G. Chaucerio įtaka, turtingas žodynas. 15 a. pabaigoje Škotijos literatūroje susiformavo romano žanras. Jo pradininku laikomas teologinę prozą kūręs J. Irelandas (1435–1500, seniausias išlikęs romanas Išminties vertybė / The Meroure of Wyssdome 1490). Istorinių romanų sukūrė J. Bellendenas (1533–87?), J. Leslie, J. Knoxas. Pirmąją škotišką pjesę Trys luomai (The Thrie Estaitis 1540) parašė D. Lindsay, joje satyriškai vaizduojama Bažnyčios ir valstybės korupcija. Susivienijus Škotijai ir Anglijai, 17–18 a. škotų prozoje įsigalėjo anglų kalba (J. Boswellis, T. G. Smollettas, H. Mackenzie 1745–1831). 18 a. poezijoje anglų kalba su lalanso priemaiša ryšku pastangos perteikti nacionalinę pasaulėjautą, plėtoti tautosakos tradicijas (A. Ramsay 1686–1758, R. Fergussonas, R. Burnsas). Žymiausi 19 a. prozos kūriniai – W. Scotto ir R. L. Stevensono nuotykių ir istoriniai romanai. 19 a. pabaigoje A. C. Doyle’is įtvirtino detektyvo žanrą. 20 a. pradžioje Škotijos literatūra (ypač poezija) išgyveno atgimimą – siekta atgaivinti Škotijos geilų kalbą, kurti ja literatūrą, perteikiančią intelektualias šiuolaikinės Europos sąvokas ir universalias idėjas. Iškiliausias to laikotarpio atstovas H. MacDiarmidas poezijoje derino 16 a. archajiškus žodžius ir Škotijos įvairias tarmes. Poetai E. Muiras, W. Soutaras (1898–1943), prozininkai N. Gunnas (1891–1973), A. J. Croninas, N. Mitchison (1897–1991), dramaturgas J. Bridie nagrinėjo tautinio tapatumo, socialines ir politines problemas. Po II pasaulinio karo atsirado nauja škotų poetų karta – lalanso poezijos kūrėjai (Lallans Makars). Žymiausi 20 a. antros pusės rašytojai – G. M. Brownas (1921–96), M. S. Spark, D. Dunnas. 1980 susibūrus Glazgo rašytojų grupei Škotijos literatūra išgyveno pakilimą. Šiai grupei priklausę J. Kelmanas (g. 1946), I. Welshas (g. 1958), A. Gray (g. 1934) romanuose nagrinėjo ribines žmogaus patirties sritis, vaizdingumo siekė vartodami tarmes. Suklestėjo kriminalinis romanas (I. Rankinas, g. 1960, V. McDermid, g. 1955, Q. Jardine’as, g. 1945, D. Mina, g. 1966), iškilo nauja poetų karta (D. Patersonas, g. 1963, R. Crawfordas, g. 1959, K. Jamie, g. 1962, ir C. A. Duffy, g. 1955). Šiuolaikinėje Škotijos literatūroje plėtojama nacionalinio tapatumo tema, Škotijos gyvenimo įvairūs aspektai.
Vertimai į lietuvių kalbą
Į lietuvių kalbą išversta R. Burnso, A. J. Cronino, A. C. Doyle’io, W. Scotto, T. G. Smolletto, M. S. Spark, R. L. Stevensono kūrinių.
Škotijos literatūra; škotų literatūra; geilų literatūra; Škotijos kultūra
1526