sociãlinė organizãcija, bet kuri organizacija ar santykinai stabili visuomenės struktūra. Socialinė organizacija apibūdina socialinius santykius ir struktūras, kurios tam tikros susiformavusios grupės viduje sukuria tvarką ir santykių modelį, perduodamą naujiems nariams. Socialinė organizacija apima struktūros kūrimo ir palaikymo procesus, t. p. žmonių sąveikos įvairius būdus, giminystės sistemą, santuoką, darbo pasidalijimą, išteklių ir žinių prieinamumą, valdymo strategijas ir kita. Socialinė organizacija susijusi su socialine struktūra ir socialine tvarka.
Žmonių suvokimą veikia įvairios vertybės, požiūriai ir prioritetai pagal tai, kokioms socialinėms organizacijoms jie priklauso (pvz., tauta, gentis, religija). Skiriama formalioji ir neformalioji socialinė organizacija. Formalioji socialinė organizacija kuriama tam tikriems specifiniams tikslams siekti, joje galioja formalios taisyklės ir tvarka, susiformuoja hierarchija, tam tikras darbo pasidalijimas, formaliai apibrėžta narystė ir santykiai. Tokios socialinės organizacijos gyvuoja daug metų, savo nariams suteikia narystės ir bendrumo jausmą, joms būdinga įvairios normos, vertybės ir vaidmenys. Formaliosiomis socialinėmis organizacijomis laikomos mokyklos, bažnyčios, profsąjungos ir kita. Neformalioji socialinė organizacija neturi formalių procedūrų tikslams pasiekti, rašytinių taisyklių, jos narių santykiai yra neformalūs ir spontaniški, vadovaujamasi bendru supratimu. Neformaliosiomis socialinėmis organizacijomis laikoma šeima, kaimynystė, bendraamžių grupės ir kita.
2183