sofizmas

sofzmas (gr. sophisma – vingrybė, prasimanymas), sąmoningai klaidingas samprotavimas, sudarantis teisingo argumentavimo įspūdį, gudrybė, apgaulė. Retorikos priemonė, vartota sofistų, kurie dažnai laikėsi principo, kad ginče svarbu ne tiesa, bet pergalė ar praktinė nauda. Sofizmai sudaromi pažeidžiant silogizmo taisykles, vartojant žodžius perkeltine reikšme, pasinaudojant kalbos metaforiškumu, žodžių daugiaprasmiškumu (pavyzdžiui, Eubulidui priskiriamas sofizmas: ko nepametei – tą turi, ragų nepametei – reiškia, turi ragus). Antikoje sofizmus nagrinėjo Platonas, sistemingai – Aristotelis. Sofizmai turėjo įtakos logikos raidai. Dar loginė klaida.