Rustaveli Šota (Šota Rustavèlis) tarp 1160 ir 1166? apie 1216?, gruzinų poetas. Kilęs iš kilmingos giminės. Manoma, mokėsi Graikijoje, susipažino su antikos, viduramžių krikščioniškąja ir Rytų filosofija, poezija. Buvo Rustavi tvirtovės valdytojas ir Gruzijos karalienės Tamaros iždininkas. Vėliau nuvyko į gruzinų vienuolių 4 a. pastatytą Šv. Kryžiaus vienuolyną Jeruzalėje ir, spėjama, ten mirė. Vienuolyne ant sienos išliko nutapytas Rustavelio portretas.
Parašė karalienei Tamarai dedikuotą poemą Karžygys tigro kailiu (parašyta tarp 1182 ir 1213, išleista 1712 su išsamiais moksliniais komentarais, lietuvių kalba 1971, vertė J. Graičiūnas). Poemos įžangoje aukštinami karalienė Tamara (valdė 1184–1215) ir jos vyras Dovydas Soslanis (susituokė 1189). Įžangoje poetas 2 kartus save vadina Rustaveli, t. y. kilusiu iš Rustavi, vardas Šota pagal tradiciją reiškia Rustavi gyventoją Meschetijoje. Poemos veiksmas vyksta tolimose šalyse (Arabijoje, Indijoje, Kinijoje), jos herojai Tarielas ir Autandilas – negruzinai, ieškantys pradingusios karalaitės Nestan‑Daredžan. Aprašomos socialinės politinės aplinkybės atitinka 12 a. antros pusės – 13 a. pradžios Gruzijos tikrovę. Poemoje apdainuojama meilė, draugystė, riteriškumas, kova su blogiu, aukštinama harmoningas, apsišvietęs, drąsus ir išmintingas žmogus, optimistinė pasaulėjauta, patriotizmas, moteris – grožio ir gėrio simbolis. Kūrinys savo forma panašus į Rytų meilės poemas, bet turi ir Vakarų riterinio epo bruožų, o savo humanistinėmis idėjomis artimas ankstyvojo Renesanso pasaulėjautai.
Šota Rustaveli (freska Šv. Kryžiaus vienuolyne Jeruzalėje, 13 a. pirma pusė)
Poema parašyta šairiu (rimuotomis šešiolikaskiemenėmis eilutėmis), kuris ilgą laiką vyravo gruzinų poezijoje. Karžygys tigro kailiu davė pradžią naujajai gruzinų literatūrinei kalbai. Rustavelio žodynas filologų laikomas gausiausiu iš visų pasaulio poetų kūrybos – jį sudaro 43 400 žodžių. Poema išversta į vokiečių (1880), prancūzų (1885), rusų, anglų, arabų, ispanų, italų, persų, japonų ir kitas kalbas.
L: T. Margelašvili Der Mann in Pantherfell London 1936; S. Cašvili „Vitjaz′ v tigrovoj škure“ Šota Rustaveli Moskva 1966; Z. Gamsachurdija Tropology of „The Knight in the Panther’s skin“ Tbilisi 1991.
2271