Tijūnáitis Stasys 1888 05 08Vareikiai (Deltuvos vlsč.) 1966 07 22Pravieniškės (palaidotas Rumšiškėse), lietuvių pedagogas, spaudos darbuotojas.
Išsilavinimas ir veikla
1914 baigė Veiverių mokytojų seminarijos kursus.
1915–17 dirbo mokytoju Bubelių pradinėje mokykloje, 1917–20 – Seinų gimnazijoje (1919 dėl lenkų okupacijos uždaryta, S. Tijūnaičio iniciatyva atkurta Lazdijuose).
1917 Seinų atstovas Lietuvių konferencijoje. 1918 Seinų apskrities pirmasis viršininkas, vėliau Seinų apskrities valdybos pirmininkas. 1919 dėl lietuvių veiklos lenkų valdžios kalintas.
Steigiamojo Seimo (1920–22) ir I Seimo (1922–23) bei II Seimo (1925–26; Seimo nariu 1925 tapo J. Sakalauskui atsisakius mandato) narys (priklausė Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai).
1923–47 dirbo mokytoju lietuviškose, 1948–53 – rusų pradinėse mokyklose.
Stasio Tijūnaičio leisto žurnalo Kregždutė 1940 nr. 2 viršelis (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka)
Nuo 1908 rašė į lietuvių spaudą.
1908–15 dirbo savaitraščio Šaltinis, žurnalo Vadovas redakcijose Seinuose. 1920–23 Kaune redagavo savaitraštį Tėvynės sargas ir jo priedą Angelas sargas, 1921–23 – žurnalą Lietuvos mokykla (buvo vyriausiasis redaktorius), 1923–33 – vaikų žurnalą Žvaigždutė (jame 1928–31 spausdino atsiminimus Kaip aš į žmones išėjau). 1934–40 Kėdainiuose savo lėšomis leido ir redagavo vaikų žurnalą Kregždutė.
Bendradarbiavo Lietuvos, Austrijos ir Čekoslovakijos esperantininkų spaudoje, susirašinėjo su esperanto kūrėju L. L. Zamenhofu, 1922 dalyvavo Tarptautiniame katalikų esperantininkų kongrese Graze.
Knygos
Parašė knygas Lietuvos atgimimas, Senovės istorija (abi 1911), vadovėlius Tarptautinė kalba Esperanto (1912), Vidurinių amžių istorija (6 knygos 1912–14), monografiją Kėdainiai savo vietovardžiuose (rankraštis).
Parengė tautosakos rinkinius Mūsų pasakos, Mįslės (abu 1958).