Stefanija Nosevičiūtė

Nosevičitė Stefanija, Čepáitienė 1926 02 02Šiauliai 2001 06 07Vilnius, lietuvių teatro aktorė, režisierė, pedagogė. 1948 baigė Lietuvos dramos teatro vaidybos studiją, 1950 – Vilniaus universitetą (lietuvių filologiją). 1948–92 Lietuvos dramos teatro (nuo 1955 Lietuvos akademinis dramos teatras) aktorė. 1951 stažavo Leningrado A. Ostrovskio teatro institute. 1955–97 dėstė scenos kalbą Lietuvos konservatorijoje, 1960–70 – Vilniaus universitete; profesorė (1990). Sukūrė raiškių charakterinių vaidmenų; svarbesni: Rūtienė (B. Dauguviečio Žaldokynė), Ona (J. Baltušio Gieda gaideliai, abu 1948), Karmela (E. De Filippo Melo ilgos kojos 1958), Kvašnia (M. Gorkio Dugne 1964), Tatjana (Stepančikovo dvaras ir jo gyventojai 1971, pagal F. Dostojevskį), Antonina (A. Kuternickio Fėjos Dražė variacijos 1982), Gasiulienė (Ančiuko kryžius 1984, pagal P. Treinį).

Stefanija Nosevičiūtė

Stefanija Nosevičiūtė

Nuo 6 dešimtmečio režisavo spektaklių vaikams (A. Liobytės Kupriukas muzikantas 1955, Meškos trobelė 1965 ir Kuršiukas 1990, K. Kubilinsko Vėjo botagėlis 1974 ir Molio Motiejukas 1985, Vydūno Sigutė 1990, Lapės gyvenimas ir mirtis 1991, pagal V. Pietarį), daugiau kaip 30 poezijos spektaklių (Sesuo žydrioji 1974, pagal S. Nėrį).

Parašė sceninės kalbos vadovėlių (Raiškusis žodis 1964, Scenos kalba 1987), straipsnių teatro meno klausimais, režisavo apie 50 radijo teatro spektaklių, įrašė apie 20 poezijos ir prozos plokštelių.

1706