Steponas Rusteika
Rusteikà Steponas (Stepas) 1887 07 05Kybartų dvaras (Šiaulių apskr.) 1941 06 24Minskas, lietuvių teisininkas, valstybės ir karo veikėjas. Pulkininkas (1930). 1914 baigė Dorpato (dabar Tartu) universiteto Teisių skyrių. Per I pasaulinį karą mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę, 1914 12 baigė Kazanės karo mokyklą. 1918 pabaigoje grįžęs į Lietuvą Šiauliuose įsteigė vietinę miliciją, iki 1919 05 (su pertrauka) jai vadovavo. 1919 05 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Šiaulių komendanto padėjėju, 1919 11 – šio miesto ir apskrities komendantu, 1920 – Telšių miesto ir apskrities komendantu. 1924–30 Telšių karo srities viršininkas. 1930–31 kriminalinės policijos (tuometinės Lietuvos Respublikos saugumo tarnybos) direktorius. Vienas pagrindinių politinio sekimo ir kontržvalgybos organizatorių. S. Rusteikai buvo pavesta slopinti karinės Geležinio Vilko organizacijos veiklą, 1930 jos narys mėgino jį nužudyti.
Steponas Rusteika (Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
vidaus reikalų ministras S. Rusteika per šventę Alytuje (Vytauto Didžiojo karo muziejus)
1931–35 vidaus reikalų ministras. Vykdė Vidaus reikalų ministerijos žinybų reformas, 1932 jo pastangomis Kaune įkurta policijos mokykla, valsčiuose vietoj policijos punktų įsteigtos nuovados, įsteigta vachmistro pareigybė, policijos darbuotojai pradėti atestuoti. 1933 kriminalinės policijos valdyba pertvarkyta į Valstybės saugumo departamentą, saugumo tarnyba atskirta nuo kriminalinės policijos. 1934 S. Rusteika paskelbė Valstybės saugumo departamento statutą. Ėmėsi priemonių sulaikyti kitų valstybių (daugiausia SSRS) agentus, jo pastangomis įsteigti kontržvalgybininkų kursai. 1934 su saugumo policijos viršininku F. Bortkevičiumi vadovavo noimanininkų, kurie Klaipėdos krašte rengė sukilimą, sulaikymo operacijai. 1935 išėjo į atsargą. 1935–39 Kauno viceburmistras. Nuo 1939 11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinis Vilniaus kraštui.
1940 06 SSRS okupavus Lietuvą 08 06 suimtas, kalintas Kaune. 1941 05 30 NKVD Karo tribunolo nuteistas mirties bausme, sušaudytas Minsko kalėjime.
II rūšies Vyčio Kryžiaus 3 (1928), Vytauto Didžiojo 2 (1931) ir Gedimino 1 (1937) laipsnio ordinai.
L: Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953 t. 6 Vilnius 2006.
1947