suaugusiųjų švietimas

suáugusiųjų švietmas, organizuotas suaugusiųjų (dažniausiai nuo 18 metų) mokymas, nepriklausantis nuo turinio, lygio ar metodų, kai gilinamos anksčiau įgytos žinios arba tobulinami profesiniai įgūdžiai. Formalusis suaugusiųjų švietimas (valstybės reglamentuojamas ir kontroliuojamas lavinimasis, mokymasis ir studijos, kurias sėkmingai baigusieji gauna valstybės pripažįstamą diplomą arba pažymėjimą) aprėpia bendrąjį, profesinį lavinimąsi, aukštesnįjį ir aukštąjį mokslą specializuotose suaugusiųjų švietimo įstaigose (suaugusiųjų mokyklos, mokymosi centrai, atvirieji universitetai ir kita) ir nuoseklaus švietimo sistemos mokymo įstaigų specialiuose skyriuose suaugusiesiems. Neformalusis suaugusiųjų švietimas (mokymasis, lavinimasis ar studijos, kurias baigusiajam neišduodamas valstybės pripažįstamas dokumentas) sudaro sąlygas mokytis visą gyvenimą (mokomasi siekiant tobulinti asmeninės, pilietinės, socialinės ir profesinės srities kompetencijas), tenkinti pažinimo poreikius, tobulinti įgytą ar įgyti papildomą kvalifikaciją. Neformaliojo suaugusiųjų švietimo pagrindiniai uždaviniai: padėti asmeniui tenkinti savišvietos poreikius, plėtoti kultūrinius interesus, ugdyti asmens kūrybines galias ir gebėjimus, sudaryti sąlygas įgyti profesinei veiklai reikalingų teorinių žinių ir praktinių gebėjimų. Neformaliojo suaugusiųjų švietimo pagrindinės formos: organizuota tikslinė savišvieta, kursai, seminarai, paskaitos, neakivaizdinis (nuotolinis) švietimas, žiniasklaidos priemonėmis perteikiamos šviečiamojo pobūdžio programos.

Suaugusiųjų švietimo idėja kildinama iš humanistinės, biheivioristinės ir konstruktyvinės filosofinių ugdymo krypčių. Humanistinė kryptis ugdo požiūrį į prigimtį teigdama, kad savarankiškumas yra natūrali suaugusiojo savybė, todėl savivada pagrįstas mokymasis (procesas, per kurį besimokantis asmuo pats imasi iniciatyvos, nusistato savo mokymosi poreikius, suformuluoja mokymosi tikslus, sukaupia išteklius, renkasi tinkamas mokymosi strategijas ir pats vertina savo mokymąsi) yra priimtiniausias būdas lavintis suaugusiajam; ji praplėtė žmogiškosios būties sampratą. Pasak A. H. Maslow, žmonės siekia patenkinti savo poreikius, kurie padeda išlaikyti biologinę ir psichologinę pusiausvyrą. Vaikystėje prasidėjęs mokymasis turėtų tęstis siekiant patenkinti ne tik pažintinius poreikius, bet ir atskleisti savo potencines galias. Biheivioristinė kryptis suaugusiųjų švietimą apibrėžia kaip įgūdį, susijusį su savęs keitimo procesu. Biheivioristai humanistinį požiūrį papildė socialiniu kontekstu. Konstruktyvinė kryptis teigia, kad mokymasis yra subjektyviai sukonstruota ir interpretuota tikrovė, kuri tik vykstant komunikacijai įgauna savo prasmę. Mokymasis suprantamas ne kaip pasyvus realybės kopijavimas, bet kaip aktyvi stebėtojo konstravimo veikla, kuriai būdingas subjekto buvimas ir pozityvaus, pažangaus rezultato numatymas. Suaugusiųjų švietimas remiasi andragogikos sukurtomis teorijomis ir metodikomis, kurios padeda suaugusiesiems įgyti bendrųjų ir profesinių žinių, gebėjimų, kompetencijų, perimti kultūros laimėjimus.

Suaugusiųjų švietimu susidomėta 19 a. pirmoje pusėje. Suaugusiųjų švietimas ypač paplito 20 a. vykstant technologijų ir informatikos revoliucijoms, kai paaiškėjo, kad būtina ugdyti kompetentingus žmones, kurie galėtų savo žinias pritaikyti prie kintančių sąlygų. 20 a. 9 dešimtmečio pradžioje pradėta pabrėžti mokymosi visą gyvenimą kaip atsako į nedarbo problemą svarbą. 1949 UNESCO iniciatyva surengta pirmoji tarptautinė konferencija suaugusiųjų švietimo tema.

LIETUVOJE 19 a. viduryje–20 a. pradžioje suaugusiųjų švietimą organizavo knygnešiai, slaptosios mokyklos (slapti lietuvių kalbos vakariniai suaugusiųjų švietimo kursai), blaivybės draugijos. Nepriklausomybės metais suaugusiųjų švietimo pagrindiniai tikslai buvo beraščių mokymas, tolesnis jų lavinimas, specialistų rengimas ir kvalifikuotas jų tobulinimas, gyventojų kultūrinis lavinimas. 1927 veikė 497 beraščių kursai, juos lankė 13 280 asmenų. SSRS okupacijos metais suaugusiųjų švietimo sistemos pagrindai plėtoti, bet buvo paversti ideologizuota struktūra. Atkūrus nepriklausomybę prasidėję politiniai, ekonominiai, socialiniai pokyčiai darė poveikį ir suaugusiųjų švietimui. 1992 įkurti suaugusiųjų švietimo centrai. 1993 priimta Lietuvos suaugusiųjų švietimo koncepcija, 1998 – Neformalaus suaugusiųjų švietimo įstatymas. Nuo 1995 kuriami brandaus amžiaus žmonių mokymo centrai – Trečiojo amžiaus universitetai. 1993 įkurta Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką