sudėtis

sudėts, dviejų argumentų funkcija, apibrėžta matematinių objektų (skaičių, daugianarių, matricų, vektorių ir kitų) aibėje; dalis algebrinės struktūros tokioje aibėje. Aibės elementus a ir b atitinkanti sudėties funkcijos reikšmė vadinama jų suma ir žymima a + b. Sudėtis būna komutatyvioji (kai bet kurie aibės elementai a ir b tenkina lygybę a + b = b + a) ir asociatyvioji (kai bet kurie aibės elementai a, b, c tenkina lygybę (a + b) + c = a + (b + c)).

1751