surinkmininkai, Mažosios Lietuvos evangelikai liuteronai.
Veikla
Rengė pamaldas (vadinamuosius surinkimus) privačiuose namuose, kapinėse, gamtoje. Namų pamaldų organizatorius ir vadovas (keliaujantis pamokslininkas) vadintas sakytoju. Surinkimininkai atsirado apie 1730, veikiami pietizmo, perėmę zalcburgiečių kolonijos Mažojoje Lietuvoje religines tradicijas. Dauguma surinkimininkų buvo apsišvietę ūkininkai, žemės ūkio darbininkai, žvejai, kiti – mokytojai, amatininkai.
Surinkimininkai melsdavosi ir lietuviškai, atlikdavo ir visas oficialiosios Evangelikų Liuteronų Bažnyčios priedermes. Malda, neturtas, pasninkas, artimo meilė, gailestingumas, sąžiningumas, darbštumas, dorovė, savitvarda, kantrybė buvo surinkimininkų religingumo ir aukštos moralės principai. Jie kasdien skaitė Bibliją, J. Arndto maldaknygę Rojaus Darżelis, pilnas Krikszczoniszkų Wieżlibystczų (Paradiesgärtlein voller christlichen Tugenden 1612, lietuviškai 1807–1911 išėjo apie 20 leidimų), mišių knygas, psalmių knygas (giesmynas Visokios naujos giesmės, arba Evangeliški psalmai). Kitaip nei vokiečių surinkimininkai, dauguma Mažosios Lietuvos lietuvių (lietuvininkų) surinkimininkų buvo aktyvūs Bažnyčios nariai.
1848 surinkimininkai buvo įtraukti į oficialią Evangelikų Liuteronų Bažnyčią kaip privačių religinių draugijų nariai, nuo 1908 galėjo veikti tik valdžiai leidus. Sekmadieniais po pamaldų bažnyčioje jie rinkdavosi pas vieną ar kitą sakytoją nagrinėti Šventą Raštą, skelbti Dievo žodį ir melstis. Surinkimininkai iš dalies padėjo Prūsijos lietuviams išlaikyti gimtąją kalbą ir kultūrą (bet jie vengė lietuvių liaudies dainų), kai kurie kūrė ir leido pietistinę literatūrą (daugiausia giesmynus), dalyvavo lietuvių visuomeninėje veikloje.
Istorija
20 a. pradžioje surinkimininkams (su vaikais) priklausė apie 45 % Mažosios Lietuvos lietuvių. 1925 Klaipėdos krašte iš 71 984 evangelikų liuteronų surinkimininkų buvo 15 360 (21,3 %); 1935 buvo 40 sakytojų ir 300 surinkimų vietų, iš jų lietuviškos orientacijos atitinkamai 20 ir 150. Žymiausi sakytojai: J. Ašmonas, A. Baltris, K. Grigelaitis, J. F. Kelkis, M. Kybelka, K. E. Mertikaitis. 1939 03 nacių Vokietijai užėmus Klaipėdos kraštą, lietuvių surinkimai buvo uždrausti.
Po II pasaulinio karo, kai beveik visi Mažosios Lietuvos kunigai ir vyskupai pasitraukė į Vakarus, sakytojai ir surinkimininkai atkūrė ir įregistravo keliolika buvusio Klaipėdos krašto parapijų. Jie išsaugojo ne tik lietuvybę, bet ir evangelikų liuteronų tikybą.
L: V. Gaigalaitis Evangeliški surinkimai Prūsų Lietuvoje Priekulė 1905. P: Dūšel, pabusk: Surinkimininkų giesmės Mažojoje Lietuvoje / parendė I. Strungytė-Liugienė Vilnius 2018.
2905
3025
1004