sutartnė atsakomýbė, civilinėje teisėje – teisinės atsakomybės rūšis, taikoma už šalių sutartinės prievolės pažeidimą, jei sutartiniai prievoliniai santykiai šalis siejo prieš žalos padarymą. Netinkamas sutartinės prievolės vykdymas gali būti: visiškas prievolės neįvykdymas, įvykdymas iš dalies, įvykdymo termino praleidimas, įvykdymo kokybės pažeidimas, kitų įsipareigojimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas.
Sutartinė atsakomybė gali būti įvykdyta atlyginant nuostolius arba sumokant netesybas (delspinigius, baudą). Pareiškus reikalavimą atlyginti nuostolius netesybos įskaitomos į juos. Jei sutartinė atsakomybė vykdoma atlyginant nuostolius, turi būti visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (sutartinės prievolės pažeidimas), kaltė, žala (nuostoliai) ir žalos bei neteisėtų veiksmų priežastinis ryšys. Skolininko kaltė prezumuojama, t. y. sutartinės prievolės pažeidimą padaręs asmuo privalo įrodyti, kad jo veiksmuose nėra kaltės.
Jei sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai įvykdo juridinis asmuo, sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės ir jam sutartinė atsakomybė gali būti netaikoma tik esant force majeure aplinkybėms (įstatymai ar sutartis gali numatyti ir juridinio asmens sutartinę atsakomybę esant kaltei). Jei juridiniam asmeniui taikoma sutartinė atsakomybė be kaltės, jis atsako už nuostolius, kuriuos sudarant sutartį numatė ar galėjo numatyti kaip galimą savo sutartinių prievolių pažeidimo padarinį. Jei sutartinė prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo sutartinės atsakomybės.
Lietuvoje pagal Civilinį kodeksą (2000, įsigaliojo 2001) reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo taikant sutartinę atsakomybę nustatytas 3 m., reikalavimui dėl netesybų mokėjimo – 6 mėn. ieškinio senaties terminas.
528