Svalbard (Sválbardas), salynas Arkties vandenyne, tarp 10 ir 35° rytų ilgumos ir 74 ir 81° šiaurės platumos; priklauso Norvegijai. Bendras plotas 62 700 km2 (kitais duomenimis, 62 022 km2). Apie 2800 gyventojų (2020). Svalbardui priklauso: Špicbergenas, Šiaurės Rytų Žemė, Edgeøya, Barentso sala, Princo Karolio Žemė, Kvitøya, Kongsøya, Lokių sala, Hopeno sala. Vakaruose salyną skalauja Grenlandijos jūra, rytuose – Barentso jūra. Paviršius kalnuotas, didžiausias aukštis – 1717 m (Newtono kalnas, Špicbergenas). Apie 60 % teritorijos dengia ledynai. Krantai fjordiniai. Klimatas arktinis. Dėl šiltosios Norvegijos srovės Svalbardo vakarinės pakrantės neužšąla. Auga kerpės, samanos. Veisiasi baltieji lokiai, šiauriniai elniai, poliarinės lapės, gausu paukščių. 7 nacionaliniai parkai, 6 gamtos rezervatai.
Svalbard (Longyearbyeno gyvenvietė)
Žvejyba. Turizmas. Svalbarde 41 valstybė turi teisę plėtoti ūkinę veiklą, bet šia teise 21 a. naudojasi tik Norvegija ir Rusija. Didžiausias miestas – Longyearbyenas (Špicbergeno sala). Svalbardo salyne (netoli Longyearbyeno) yra maistui ir žemės ūkiui svarbių pasaulio augalų genetinių išteklių saugykla (norv. Svalbard globale frøhvelv, angl. Svalbard Global Seed Vault; įrengta 2008). Nuo 2022 joje saugomi vertingiausi Lietuvos augalų sėklų pavyzdžiai; pirmas javų, daržovių, žolinių augalų ir medžių sėklų rinkinys (123 veislės, 27 rūšys) į saugyklą pristatytas 2022 06 09.
Salyną 1596 atrado olandų jūrininkas W. Barentsas. Šiaurės Rytų Svalbardas 1976–97 buvo biosferos rezervatas.