Svenas I Šakiabarzdis

Svènas I Šakiabazdis (dan. Svend Tveskæg, angl. Sweyn Forkbeard) apie 965 1014 02 03Gainsborough (Linkolnšyras, Didžioji Britanija; palaidotas Roskildėje), Danijos karalius (apie 985–1014). Skjoldungų dinastijos. Haraldo I Mėlyndančio sūnus, Knuto Didžiojo tėvas. Apie 985 išvijo tėvą ir užėmė Danijos sostą. 994–95 dalyvavo norvegų vikingų plėšikiškame jūrų žygyje į Londoną, nusiaubė Pietų Angliją. Sudaręs sąjungą su Švedijos karaliumi Olafu III ir Ladės jarlu Eriku Hokonsonu 1000 Svolderio jūrų mūšyje (Vakarų Baltija) nugalėjo Norvegijos karalių Olafą I, tapo formaliu Norvegijos siuzerenu. 1003–05, 1006–07, 1009–12 vadovavo Anglijos puolimui, iš anglų gaudavo išpirką (danegeld). 1013 išvijo karalių Etelredą II Nepaklusnųjį į Normandiją ir iki mirties faktiškai valdė Angliją.