Švenčionliai, miestas Lietuvos rytuose, Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, į vakarus nuo Švenčionių; Švenčionėlių miesto ir Švenčionėlių seniūnijų, parapijos centras. 4726 gyventojai (2020).
Švenčionėliai
Miesto vakariniu pakraščiu teka Žeimena. Pro Švenčionėlius eina Vilniaus–Daugpilio (Latvija) geležinkelis, Utenos–Švenčionių plentas; geležinkelio stotis. Salyklo (bendrovė Maltosa), elektros įrenginių ir variklių (Velga Vilnius) gamybos įmonės.
Šv. Edvardo bažnyčia (pastatyta 1959 kunigo B. Laurinavičiaus rūpesčiu, pirmoji sovietų okupacijos metais); joje skulptūrinė kompozicija Golgota (1959, skulptorius V. Šerys), 2 kapos iš Slucko juostų (18 a. ir 18 a. pabaiga). Šventoriuje – kunigo B. Laurinavičiaus paminklas (1991, skulptorius A. Kmieliauskas). 2 pašto skyriai, pirminės sveikatos priežiūros centras, Mindaugo gimnazija, progimnazija (abiejose yra muziejai), meno mokyklos, lopšelis-darželis, kultūros centras, biblioteka, vaikų globos namai. Motorinis malūnas (pastatytas 19 a. pabaiga–20 a. pradžia). Leidžiami laikraščiai Žeimenos krantai (nuo 1991), Švenčionių kraštas (2000). Netoli miesto yra Švenčionėlių, Paduobės pilkapynai.
Švenčionėlių herbas
Istorija
1686 minimas Švenčionėlių palivarkas, priklausantis Juodiškio dvarui (buvo tarp dabartinių Švenčionėlių ir Švenčionių). Švenčionėliai ėmė kurtis 1861, nutiesus Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelį ir pastačius stotį. Iš pradžių buvo vadinami Naujaisiais Švenčionimis. 1880–1914 veikė vėžių supirkimo ir eksporto bazė (per metus buvo eksportuojama vėžių už 12 000 rublių). 1894 įkurta garvežių ir vagonų remonto dirbtuvė. 1895–99 per Švenčionėlius nutiestas siaurasis Panevėžio–Lentupio geležinkelis (uždarytas 20 a. pabaigoje). 19 a. pabaigoje–1939 valsčiaus, 1939–41 – apskrities centras. 1900 miestelis sudegė. 1907 pastatyta medinė bažnyčia, įsteigta pradžios mokykla. 1913–38 ir 1939 veikė Ryto draugijos skyrius (turėjo biblioteką, skaityklą).
Švenčionėlių turgaus aikštė (1930)
Per I pasaulinį karą vokiečių pastatyta elektrinė. 1920–39 okupuoti Lenkijos; veikė Šv. Kazimiero draugijos skyrius, lietuvių skaitykla, 1934 atidaryti lietuvių liaudies namai. 1920 gavo miesto teises (1939 patvirtintos).
1940 07 Švenčionėliuose SSRS valdžios suimta ir Norilsko lageriuose įkalinta apie 30 Lietuvos karininkų ir kareivių. 1941 06 14–18 iš Švenčionėlių apylinkių ištremta 30 ūkininkų šeimų. 1941 10 nacių okupacinės valdžios įsakymu miške prie miesto sušaudyta apie 8000 Švenčionėlių ir keliolikos kitų miestelių žydų. 1944 traukdamasi Vokietijos kariuomenė sudegino apie 60 % Švenčionėlių pastatų (po karo miestas atstatytas). 1951–56 veikė pedagoginė mokykla. 1950–59 Švenčionėliai buvo rajono, 1959–95 – apylinkės centras. 1996 patvirtintas Švenčionėlių herbas. 1880 buvo 82, 1897 – 1340, 1931 – 3867, 1939 – 4251, 1959 – 4920, 1970 – 5979, 1979 – 6566, 1989 – 7712, 2001 – 6923, 2011 – 5950 gyventojų.
Švenčionėliai (kairėje už geležinkelio – buvęs žydų kvartalas)
-Naujieji Švenčionys