Tadžkijos literatūrà. Iki 15 amžiaus pabaigos kurta naująja persų kalba. Žymiausi 9–15 amžiaus Tadžikijos literatūros atstovai (Rūdaki, Ferdousi, Džami) priskiriami persų literatūros klasikams. Bucharos chanato laikais Tadžikijos literatūra kurta persų kalba su vietos tarmių priemaiša. Žymesni 15–16 amžiaus poetai – K. Binoji, B. Hiloli, Z. Vosifi, A. Mušfiki. 17 amžiuje atsirado iš amatininkų kilusių poetų (N. Sajjido, Z. Fitratas, Maleho Samarkandi, L. Šokiras, Chodža Sodotas), vyravo panegiriška dvaro poezija, stipriai veikiama M. A. Bedilio filosofijos ir literatūrinės kūrybos (18 amžiuje susiformavo bedilizmo srovė). 19 amžiuje plito švietėjiška realistinė literatūra. Žymiausias jos atstovas A. Donišas (1826–97) parašė didaktinių filosofijos esė (rinkiniai Išskirtiniai įvykiai 1885, Istorijos apybraiža 1897). Valstietis A. Sobirzoda (1869–1951) sukūrė divaną (170 gazelių ir 74 rubajatai) priespaudos ir meilės temomis, eiliuotų religinių himnų. Poetas ir prozininkas B. Azizi (kitaip Azmi, 1895–1944) kritikavo tradicinę moralę (satyrinių apsakymų rinkiniai Vienarankis Hasanas 1936, Auka 1937). Tadžikų sovietinės poezijos pradininku laikomas A. Lahuti (Lohuti; 1887–1957), naudodamasis Ferdousi siužetu, sukūrė eiliuotą dramą Kalvis Kova (1947). Žymiausias 20 amžiaus rašytojas – Aini. Prozininkas, dramaturgas ir poetas R. Džalilovas (1909–88, eilėraščius pasirašinėjo slapyvardžiu Dahri) parašė pjesę Poeto širdis (1963) apie vidurinių amžių poetą Kamolą Chudžandi (1321–91). Aini mokinys, prozininkas Dž. Ikrami (1909–93) vaizdavo sunkią moters padėtį Bucharos emyrate (romanas Ugnies duktė 1962, lietuvių kalba 1971), garbino Tadžikijos sovietizaciją (romanas Dvylika Bucharos vartų 1970, lietuvių kalba 1986). S. Ulugzoda (1911–97) romanuose vaizdavo islamo švietimo sistemos irimą, literatūros istorijos darbuose nagrinėjo Rūdaki, Avicenos, Ferdousi, A. Donišo, Aini kūrybą. T. Pulodovas (kitaip Tolisas, 1929–61) parašė kūrinių vaikams ir jaunimui (apysaka Vasara 1959). B. Sobiro (g. 1938) poezijoje ryšku atsiribojimas nuo sovietų tikrovės (eilėraščių rinkinys Scena 1984). Jo poetinę tradiciją tęsia Irano kultūros paveldo temą plėtojantis poetas R. Nazrijevas (g. 1951). Kultūros tęstinumo tema vyrauja ir Lojiko Šerali (1941–2000) poezijoje, joje apdainuojami garsieji praeities poetai Omaras Chajamas, Ferdousi, Rumi. H. Faizullo (1945–80) poezijai būdinga tėvynės meilės tematika. Poetė, dramaturgė, prozininkė G. Safijeva (g. 1947) tyrinėja Omaro Chajamo kūrybą. Vienas žymiausių šiuolaikinių prozininkų M. Solehas (1951–2009) sukūrė apysakų (Meilės miesto muzika 1989), apsakymų (rinkinys Ardavirafo knyga 1999), romaną apie Samanidų valstybės kūrėją Ismailą Samani Chorasano siena (2005). Literatūrologas A. Rahmonovas (g. 1959) tyrinėja persų ir tadžikų mitus.
Tadžikijos kultūra
2774
Tadžikijos konstitucinė santvarka
Tadžikijos partijos ir profsąjungos
Tadžikijos ginkluotosios pajėgos