Lenartowicz Teofil (Teofilis Lenartòvičius) 1822 02 27Varšuva 1893 02 03Florencija, lenkų poetas. T. Lenartowicziaus tėvas Karolis kilęs iš Lietuvos, dalyvavo 1794 sukilime. Dirbo advokato raštinėje, teismuose. Dalyvavo etnografo O. Kolbergo pažintinėse ekspedicijose į kaimus, jose rinko etnografinę medžiagą. Dalyvavo 1848 sukilime. 1851 emigravo. Briuselyje susitikinėjo su J. Leleweliu, 1852–55 gyveno Paryžiuje, bendravo su A. Mickevičiumi, C. K. Norwidu, J. B. Zaleskiu. Nuo 1856 gyveno Italijoje. 1879–85 Bolonijos universitete dėstė slavų literatūrą. Žinomas kaip Mazovijos krašto poetas. Išleido poezijos rinkinius Lenkijos žemės vaizdeliai (Polska ziemia w obrazkach 1848), Mažoji lyra (Lirenka 1855), Poezija (Poezje 2 t. 1863) ir epines poemas Susižavėjimas (Zachwycenie), Palaimintoji (Błogosławiona, abi 1855). Istorinėje poemoje Racławicų mūšis (Bitwa racławicka 1859) vyrauja Lenkijos nepriklausomybės tema. Poezijos cikle Itališkas albumas (Album włoski 1870) aprašoma Italijos meno šedevrai ir jos gamta. Dar parašė veikalą Laiškai apie Adomą Mickevičių (Listy o Adamie Mickiewiczu 1875). Kūrybai įtakos turėjo liaudies dainos, joje sentimentaliai aprašoma Mazovijos kaimo kraštovaizdis ir žmogaus būties problemos, t. p. yra religinių motyvų ir politinių užuominų.
3047