Ttas, Ttas Flãvijus Vespasiãnas (Titus Flavius Vespasianus) 39 12 30Roma 81 09 13Roma, Romos imperatorius (79–81). Flavijų dinastijos. Vespasiano sūnus.

Nuo 61 karinis tribūnas Britanijoje. Nuo 67 su tėvu dalyvavo Judėjos kare. Vespasianui 69 tapus imperatoriumi baigė šį karą – po 5 mėnesių apgulties 70 užėmė Jeruzalę, sugriovė jos šventyklą (pergalei paminėti 81 Romoje pastatyta triumfo arka; išlikusi). 73 tapo Vespasiano bendravaldžiu (buvo cenzorius, konsulas, gvardijos prefektas), šiam mirus – imperatoriumi. Skyrė lėšų Vezuvijaus išsiveržimo (79), maro epidemijos ir Romos gaisro (80) padariniams įveikti, visuomeninėms statyboms (baigtas statyti Koliziejus, termos, nutiestas vandentiekis). Istoriografijoje (pirmiausia Svetonijaus parašytoje Tito biografijoje) vaizduojamas kaip humaniškas valdovas, amžininkų vadintas žmonių giminės paguoda. Titui priskiriamas posakis diem perdidi (lotyniškai praradau dieną), reiškiantis nenaudingai praleistą laiką.

Titas (marmuras, Miuncheno gliptotekos muziejus)

Titas (marmuras, Britų muziejus Londone)

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką