turzmo indùstrija Lietuvojè
Turizmas Lietuvoje iki 1990 metų
Pirmoji organizuoto turizmo įstaiga Lietuvoje buvo Rusijos turistų draugijos Vilniaus skyrius, įkurtas 19 a. pabaigoje.
1929 Kaune pradėjo veikti Lietuvos turizmo sąjunga (pirmasis pirmininkas J. Vileišis, sekretorius M. Šalčius). Jos tikslas buvo pritraukti į Lietuvą užsienio turistų. 1935 Lietuvos turizmo sąjunga pertvarkyta į Lietuvos turizmo draugiją. Ji turėjo skyrius Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir kituose didesniuose miestuose, leido informacinius leidinius, organizavo turistines keliones, turėjo kelionių biurus Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Palangoje. Moksleivių ir jaunimo turizmu nuo 1935 rūpinosi Jaunimo iškylų ir kelionių globos komitetai (1938 jų buvo 28). 1937 prie Kūno kultūros rūmų įkurta Lietuvos keliavimo sąjunga (rūpinosi kelionėmis šalies viduje), 1939 įkurtas Lietuvos turizmo draugijos Kelionių biuras.
SSRS okupacijos metais užsienio turizmo veiklą Lietuvoje koordinavo Užsienio turizmo valdyba prie Lietuvos Ministrų Tarybos, užsienio turistus aptarnavo SSRS Užsienio turizmo valdybos Vilniaus skyrius, kuriam priklausė viešbutis Lietuva Vilniuje. Užsienio turizmu t. p. rūpinosi jaunimo tarptautinio turizmo biuro Sputnik Lietuvos skyrius. 1959 Palūšėje (Ignalinos rajonas) įsteigta pirmoji turizmo bazė. 1961 įsteigti pirmieji ekskursijų biurai Vilniuje ir Kaune, jų veiklai iki 1969 vadovavo Kultūros ministerijos Ekskursijų valdyba. 1969 visas vidaus turizmo ir ekskursijų darbas buvo perduotas profsąjungoms, jį koordinavo Lietuvos respublikinė turizmo ir ekskursijų taryba (įkurta 1970). Moksleivių turizmu rūpinosi Respublikinė jaunųjų turistų stotis (įkurta 1952).
1986 Lietuvoje veikė 24 turistų klubai, 2263 turizmo sekcijos kūno kultūros ir sporto kolektyvuose, 13 kelionių ir ekskursijų biurų, 7 turistinės bazės (Vilniaus, Trakų, Druskininkų, Ignalinos, Birštono, Zarasų ir Palangos; daugiau kaip 2500 vietų), viešbutis Turistas Vilniuje, turistų viešbutis Panevėžyje, Vilniaus automobilių bazė Turistas, dirbo 2263 ekskursijų vadovai (iš jų – 263 etatiniai). 1990 pradžioje veikė (pavaldūs Lietuvos respublikinei turizmo ir ekskursijų tarybai) 15 kelionių ir ekskursijų biurų, 6 turizmo bazės, 2 turizmo kompleksai (Turistas Vilniuje ir Takioji Neris Kaune), autobazė Turistas Vilniuje.
Lietuvos turizmo organizavimas ir plėtra po 1990 metų
Kolona Europos geografinio centro draustinyje (skulptorius Gediminas Jokūbonis, 2004)
Atkūrus nepriklausomybę, 1991 visos Lietuvos respublikinei turizmo ir ekskursijų tarybai pavaldžios įmonės buvo priskirtos Ekonomikos ministerijos reguliavimo sričiai ir vėlesniais metais privatizuotos. 1992 buvo įsteigta Valstybinė turizmo tarnyba (tiesiogiai pavaldi Vyriausybei), 1995 pertvarkyta į Valstybinį turizmo departamentą (iš pradžių – prie Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos, nuo 2000 – prie Ūkio ministerijos). Departamentas veikė iki 2019, dalyvavo formuojant valstybės turizmo politiką ir ją įgyvendino. 2019 departamento funkcijas perėmė nacionalinė turizmo skatinimo agentūra Keliauk Lietuvoje, kuruojama Ekonomikos ir inovacijų ministerijos. Turizmo plėtra Lietuvoje vykdoma vadovaujantis Turizmo įstatymu (1998, nauja redakcija 2011) ir Vyriausybės tvirtinamomis Nacionalinėmis turizmo plėtros programomis (1994, 1999, 2003, 2007, 2010, 2014–2020), Turizmo plėtros gairėmis (2022) ir kitais dokumentais.
Turizmo srityje veikia keletas nevalstybinių organizacijų – Lietuvos keliautojų sąjunga, Lietuvos turizmo asociacija (abi įkurtos 1991), Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija (įkurta 2002 susijungus Lietuvos viešbučių ir Nacionalinei viešbučių ir restoranų asociacijoms), Lietuvos kaimo turizmo asociacija (įkurta 1997), Lietuvos turizmo informacijos centrų, Lietuvos rekreacijos ir turizmo edukologų (abi įkurtos 2002), Lietuvos kempingų (įkurta 2005) asociacijos.
Turizmo informacijai skleisti sukurtas turizmo informacijos centrų tinklas: Lietuvoje veikia 53 turizmo informacijos centrai (dauguma kaip savivaldybių įsteigtos viešosios įstaigos), užsienyje turizmo informacijos sklaida rūpinosi 8 Lietuvos turizmo informacijos centrai (Berlyne, Helsinkyje, Maskvoje, Varšuvoje, Londone, Barselonoje, Paryžiuje, Romoje; 2011–2012 jie likviduoti). Turizmo informacijos teikimo ir rinkodaros srityje iki 2008 dirbo Valstybinio turizmo departamento įsteigta viešoji įstaiga Lietuvos turizmo plėtros agentūra (įkurta 1993, iki 2007 Lietuvos turizmo fondas), 2008–2009 – Lietuvos ekonominės plėtros agentūra, nuo 2009 – viešoji įstaiga Versli Lietuva.
Gargždų turizmo informacijos centras
Lietuva nuo 2002 yra Europos kelionių komisijos (European Travel Commission, ETC), nuo 2003 – Pasaulio turizmo organizacijos (World Tourism Organization, WTO) narė. Pasirašyta (iki 2018 vidurio) 18 tarpvalstybinių sutarčių dėl bendradarbiavimo turizmo srityje.
Turizmo įmonės
viešbutis Radisson Blu Hotel Lietuva Vilniuje
sanatorija Eglė Birštone
2016 Lietuvoje veikė 349 kelionių organizavimo paslaugas teikiančios įmonės. Jos aptarnavo 107 581 užsienio turistą Lietuvoje ir 275 226 Lietuvos turistus užsienyje.
Apgyvendinimo paslaugas teikė 2025 įmonės (viešbučiai, svečių namai, moteliai, turizmo bazės, kempingai, nakvynės namai, jaunimo nakvynės namai, sveikatingumo įmonės, poilsio namai, konferencijų centrai), jose buvo 25 937 numeriai, 62 413 vietų. Apgyvendinimo paslaugų įmonės klasifikuojamos pagal žvaigždučių sistemą (viena žvaigždutė – žemiausia klasė, penkios žvaigždutės – aukščiausia klasė; 2016 iš 387 viešbučių vienos žvaigždutės kategoriją turėjo 8, dviejų – 46, trijų – 118, keturių – 83, penkių – 10, dar 122 neklasifikuoti). Sparčiai plėtojamos kaimo turizmo paslaugos, jas teikia pagal verslo liudijimą dirbantys fiziniai asmenys. 2016 veikė 661 kaimo turizmo sodyba, jos aptarnavo apie 318 000 svečių. Gidų paslaugas teikė apie 600 gidų. 2016 turizmo sektoriuje dirbo apie 46 300 žmonių, jis sukūrė 5,3 % šalies BVP.
Lietuvos turizmo pagrindiniai rodikliai 1997–2016 pateikti lentelėje.
1
Baltijos jūra ties Palanga
apžvalgos bokštas prie Rubikių
Atvykstančių ir išvykstančių turistų statistika
2016 Lietuvos viešbučiuose ir kitose apgyvendinimo įstaigose apsistojo 1 488 478 užsieniečiai, daugiausia jų buvo iš Vokietijos (11,7 % visų atvykusiųjų), Baltarusijos (11,5 %), Rusijos (10,1 %), Lenkijos (10,0 %), Latvijos (9,0 %), Ukrainos (5,6 %), Estijos ir Didžiosios Britanijos (po 3,9 %). Didžiąją atvykusių turistų dalį sudarė keliaujantieji individualiai.
Daugiausia užsienio turistų buvo apsistoję Vilniuje (56,6 %), Kaune (12,0 %), Druskininkuose (7,5 %), Klaipėdoje (7,3 %), Palangoje (3,7 %). Svarbios kurortinės vietovės t. p. yra Neringa, Birštonas. 2016 į užsienį vyko daugiau kaip 856 600 Lietuvos turistų. Per Lietuvos išvykstamojo turizmo kelionių organizavimo įmones užsienyje pabuvojo 32,1 % visų išvykusiųjų. Daugiausia turistų buvo išvykę į Europos Sąjungos šalis (178 064 žmonės), Turkiją (55 162), Egiptą (15 765). Iš Europos šalių daugiausia organizuotai vykta į Graikiją (32 363 žmonės), Bulgariją (20 904), Ispaniją (19 273), Lenkiją (17 266), Italiją (14 492), Estiją (9550), Vokietiją (7799), Švediją (7668). Individualių turistų maršrutai labai skyrėsi nuo organizuotai keliaujančiųjų, daugiausia vykta į Latviją, Didžiąją Britaniją, Baltarusiją, Lenkiją, Vokietiją, Rusiją. 2016 po Lietuvą keliavo apie 1 560 700 vietinių ir apie 964 000 užsienio vienos dienos ekskursantų.
Pajūrio dviračių trasos atkarpos: Klaipėda–Nida (per Kuršių neriją) – 52 km, Klaipėda–Latvijos siena – 49 km, Klaipėda–Rusnės sala (pamariu) – 115 kilometrų
805
2271
turizmas; turizmas Lietuvoje