Tukijos literatūrà kuriama turkų kalba. Ankstyviausios turkų poezijos pavyzdžių yra 11 a. filologo M. Kaşgarlı Tiurkų kalbų sąvade (Divan lugat attürk). 13 a. viduryje poezija pradėta kurti arūzu (eilėdara, paremta trumpųjų ir ilgųjų skiemenų kaita), paplito poezijos žanrai gazelė, kasida, mesnevis.

13 amžius–15 amžiaus vidurys

13 a.–15 a. viduryje vyravo sufijų poezija (E. Yunusas, Sultanas Veledas, 1226–1312). Prie 14 a. pabaigos–15 a. pradžios žymiausių poetų priskiriami Ahmedî (1334–1413), Şeyhî (1389–apie 1430; sukūrė vieną pirmųjų satyrų – eiliuotą alegorinę poemą Asilo knyga / Harname, joje išjuokė gyvenamojo laikotarpio socialinę, ekonominę nelygybę). 15 a. parašytas epas Kitabi Dede Korkut, iki 17 a. susiformavo epo Kioroglu turkų versija. Osmanų imperijos turkų poeziją kūrė ir moterys (Zeynep, m. 1474, Mihrî Hatun, m. 1506, išliko jos divanas).

15 amžiaus vidurys–17 amžiaus pradžia

15 a. viduryje–17 a. pradžioje plėtota lyrinė (Hayalî, m. 1557, Şeyhülislâmas Yahya, m. 1644, Nailî, m. 1666), rūmų (Ahmedas Paşa, m. 1497) poezija. 16 a. pradžioje pradėjo klostytis nacionalinė literatūra, grožinėje kūryboje siekta nevartoti arabų ir persų kalbos skolinių (Nazmi iš Edirnės, mirė apie 1544, Mahremî iš Tatavlos, mirė apie 1536). 16 a. vienu žymiausių poetų laikomas Bâki, praturtinęs turkų poezijos metriką, 17 a. – satyrinės ir panegirinės poezijos kūrėjas Nefi, rašęs ir lyrinius eilėraščius. Prie garsiausių 18 a. poetų priskiriami Koca Ragıbas Paşa (1698–1763), sufijus Şeyhas Gâlibas (jo mesnevio žanro romantinė poema Grožis ir meilė / Hüsn ü aşk, parašyta 1783, laikoma turkų literatūros šedevru).

19 amžius–20 amžiaus pradžia

Nuo 19 a. Turkijos literatūroje plito Vakarų Europos literatūros tendencijos. Perimti ir plėtoti romano, apysakos, dramos, esė žanrai, įvairios estetinės, poetinės teorijos. Ziya Paşa sukūrė nacionalinių temų poezijos, Recaizade Mahmutas Ekremas – novelių, laikėsi menas menui koncepcijos. Ahmetas Vefikas Paşa išvertė ir adaptavo Molière’o pjesių. İ. Şinasi parašė pirmąją dramą – satyrinę komediją Poeto vestuvės (Şair evlenmesi 1860). Dramos, romano žanrus plėtojo rašytojas Namıkas Kemalis, kūryboje propagavęs švietimo idėjas, aukštinęs patriotizmą. Romantizmo vienu pradininkų laikomas poetas Tarhanas Abdülhakas Hâmidas. Apie literatūros žurnalą Servet‑i Fünun būrėsi rašytojai Tevfikas Fikretas, H. Z. Uşakligılis, R. Mehmetas (parašė pirmąjį psichologinį romaną turkų literatūroje Ruduo / Eylül 1901). Literatūros raidai daug įtakos turėjo literatūros grupuotė Fecr‑i Âti (įkurta 1909); jai priklausė poetai A. Haşimas ir Y. K. Beyatlı, derinę prancūzų simbolistų poetiką ir Rytų poezijos tradicines formas. Literatūros draugijos Genç kalemler (įkurta 1911) nariai (Ziya Gökalpas, 1876–1924, Ömeras Seyfettinas ir kiti) gynė turkų kalbos grožį ir grynumą, grožinėje kūryboje reiškė patriotines, nacionalines idėjas, dažniausiai naudojo grotesko, satyros, anekdoto žanrų poetiką. E. Ahmetas Mithatas romanuose plėtojo švietėjų idėjas, Mizancı Muratas (1854–1917) – istorijos motyvus. Şemsettinas Sami (1850–1904) vienas pirmųjų gvildeno mergaičių mokymosi, priverstinių santuokų temas. Samipaşazade Sezai (1859–1936) laikomas vienu realizmo (romanas Sąmokslininkai / Sergüzeşt 1888), Nabizade Nâzımas (1862–93) – psichologinės novelės, natūralizmo pradininkų.

20 amžius

Paskelbus respubliką (1923) literatūros kūrimas suintensyvėjo. Įvairėjo žanrai, kryptys, temos. Literatūros grupuotės Beş Hececiler poetų (Faruko Nazifo Çamlibelio, 1898–1973, Orhano Seyfi Orhono, 1890–1972, Eniso Behiço Koryüreko, 1893–1949, Halito Fahri Ozansoy, 1891–1971, Yusufo Ziyos Ortaço, 1895–1967) kūrybai būdinga silabinė eilėdara. Patriotinės poezijos tradicijas tęsė Behçetas Kemalis Çağlaras (1908–69), laisvojo eiliavimo – Orhanas Muratas Arıburnu (1918–89). Trumposios prozos žanrus plėtojo R. H. Karay, Memduhas Şevketas Esendalis (1883–1952), Ömeras Seyfettinas, R. N. Güntekinas, Y. K. Karaosmanoğlu, jų kūriniuose vyravo patriotinės, socialinės temos. Rašytoja H. E. Adıvar romanuose daug dėmesio skyrė moters psichologijai. Sadri Ertemo (1900–43) prozoje vyravo mažojo žmogaus, socialinės temos. Mahmutas Makalis (g. 1930), T. Kemalis, K. Yaşaras, Fakiras Baykurtas (1929–99), Kemalis Bilbaşaras (1910–83), Saminas Kocagözas (1916–93) kūrė regionų, kaimo gyvenimą vaizduojančią literatūrą. Asmeninės ir nacionalinės tapatybės temą gvildeno Şevketas Süreyya Aydemiras (1897–1976; autobiografinis romanas Vandens ieškantis žmogus / Suyu arayan adam 1961). Iškilo rašytojai Halikarnasas Balıkçısı, A. H. Tanpınaras, İlhanas Tarusas (1907–67), Rifatas Ilgazas (1911–93), Haldunas Taneras (1915–86), Orhanas Hançerlioğlu (1916–91), T. Buğra, Oktay Akbalis (g. 1923), Muzafferas Buyrukçu (1928–2006). Dramos kūrinių parašė Cevatas Fehmi Başkutas (1905–71), Sabahattinas Kudretas Aksalis (1920–93), Recepas Bilgineris (1922–2005), Cahitas Atay (1925–2012), Çetinas Altanas (g. 1927). Dramaturgo Nâzimo Hıkmeto kūryba artima B. Brechto epinio teatro teorijai ir poetikai, jo eilėraščiai padarė didelę įtaką turkų moderniosios poezijos plėtotei. Poetas O. V. Kanıkas kūrė laisvąsias eiles. Poetai Oktay Rifatas (1914–88), Melihas Cevdetas Anday (1915–2002; eilėraščių rinkinys Klajojant jūra / Göçebe denizin üstünde 1970) propagavo folklorui artimas poetines formas, nesudėtingą kalbą, plėtojo susvetimėjimo, urbanistinę, filosofijos temas. Iškilo poetai Cahitas Sıtkı Tarancı (1910–56), B. Necatigilis, F. H. Dağlarca, N. F. Kısakürekas, rašytojai S. F. Abasıyanıkas, Sabahattinas Ali, K. Yaşaras, Adalet Ağaoğlu (g. 1929), Sevgi Soysal (1936–76). Modernistinę abstrakčią lyriką kūrė poetai İlhanas Berkas (1918–2008), Edipas Canseveras (1925–86), Turgutas Uyaras (1927–85), Ece Ayhanas (1931–2002). Išgarsėjo rašytojai Necati Cumalı (1921–2001), A. İlhanas, poetai Sezai Karakoças (g. 1933), İsmetas Özelis (g. 1944), Ataolis Behramoğlu (g. 1942), Hilmi Yavuzas (g. 1936). Prie žymiausių realizmo žanro atstovų priskiriami: Fakiras Baykurtas, Çetinas Altanas (g. 1927), Dursunas Akçamas (1930–2003), Talipas Apaydınas (g. 1926), Tarıkas Dursunas (1934–90), Zeyyatas Selimoğlu (g. 1922). Rašytojos Peride Celala (g. 1916) romanai išsiskiria subtiliu psichologizmu. Sevim Burak (1931–83), Feyyazo Kayacano (1919–93), Bilge Karasu (1930–95), Oktay Akbalio (g. 1923) kūriniuose naudojama sąmonės srauto technika, dažniausiai sąmoningai iškraipoma sintaksė, gramatika. Trumpojo žanro prozą plėtojo Memduhas Şevketas Esendalis (1884–52), Nezihe Meriç (1925–2009), Tomris Uyar (1941–2003). Latife Tekin (g. 1957), Nazlı Eray, Buket Uzuner (g. 1955), Aslı Erdoğan (g. 1967) romanai priskiriami maginiam realizmui, Orhano Duru (1933–2009) proza – mokslinei fantastikai. Vienu žymiausių 20 a. antros pusės turkų dramaturgų laikomas Memetas Bayduras (1951–2001). Sermetas Çağanas (1929–70), Haldunas Taneras (1915–86) dramose gvildeno socialines, etines temas, komedijų parašė Güngöras Dilmenas (1930–2012), vadinamųjų juodųjų komedijų sukūrė Melihas Cevdetas Anday, pjesių apie kaimo gyvenimą – Cahitas Atay (1925–2012), Necati Cumalı. Kuriama literatūra vaikams (Gülten Dayıoğlu g. 1935, Mustafa Ruhi Şirinas g. 1955).

Literatūros tyrimai

Reikšmingų literatūros kritikos ir tyrinėjimo veikalų parašė Suutas Kemalis Yetkinas (1903–80), Azra Erhat (1915–82), Hüseyinas Cöntürkas (1918–2003), Tahiras Alangu (1916–73), Raufas Mutluay (1925–95), Konuras Ertopas (g. 1936), Jale Parla (g. 1945), dramaturgijos tyrinėjimo – Sevda Şener (g. 1928), literatūros teorijos – Berna Moranas (1921–93).

Naujausi laikai

Naujausią literatūrą kuria: İhsanas Otay Anaras (g. 1960), Ayşe Kulin (g. 1941), Tahsinas Yücelis (g. 1933), Öneras Yağcı (g. 1951), Demiras Özlü (g. 1935), Burhanas Günelis (g. 1947), Cemilis Kavukçu (g. 1951), Hasanas Ali Toptaşas (g. 1958), O. Pamukas, Enisas Baturas (g. 1952), Tuna Kiremitçi (g. 1973), Müge İplikçi (g. 1966), Perihan Mağden (g. 1960), Cezmi Ersözas (g. 1959), Şebnem İşigüzel (g. 1973), Sema Kaygusuz (g. 1972), Ahmetas Ümitas (g. 1960).

Vertimai į lietuvių kalbą

Lietuvių kalba išleistas rinkinys Turkų pasakos (1991), Sabahattino Ali, R. N. Güntekino, Nâzımo Hikmeto, O. Pamuko, Ayse Kulin, Özkano Serdaro, Baraner Suat Derviş, Orhano Kemalio, Asenos Inci ir kitų rašytojų kūrinių.

Turkijos kultūra

L: Talât Sait Halman A Millennium of Turkish literature Ankara 2008.

Turkija

Turkijos gamta

Turkijos gyventojai

Turkijos konstitucinė santvarka

Turkijos partijos ir profsąjungos

Turkijos ginkluotosios pajėgos

Turkijos ūkis

Turkijos istorija

Turkijos santykiai su Lietuva

Turkijos švietimas

Turkijos architektūra

Turkijos dailė

Turkijos muzika

Turkijos choreografija

Turkijos teatras

Turkijos kinas

Turkijos žiniasklaida

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką