turkmėnai

turkmėnai tautiniais drabužiais

turkmnai (savivardis türkmen), Azijos tauta. Gyvena Turkmėnijoje (apie 4,3 mln. žmonių, 2015), Afganistane (apie 0,9 mln. žmonių), Irane (apie 719 000 žm., 2018), Pakistane (apie 60 000 žm.), Rusijos Federacijoje (36 885, 2010 gyventojų surašymo duomenys), Uzbekijoje ir kitur. Iš viso yra apie 8 mln. turkmėnų. Kaba turkmėnų kalba. Tikintieji – musulmonai sunitai.

Gyvensena

Svarbiausi verslai – žemdirbystė, gyvulininkystė, amatai (audimas, kilimų gamyba). Tradicinis būstas – jurta, oazėse – vieno–trijų kambarių molinis arba akmeninis namas plokščiu arba pusapvaliu stogu. Tradiciniai moterų drabužiai – ilga suknelė (dažniausiai raudona), trumpa liemenė, ilgos apačioje siaurėjančios kelnės, ryšima didelė šilkinė arba kailinė skarelė, vyrų – kelnės, marškiniai, chalatas arba paltas, dėvima aukšta su ilgais minkštais užraitais avikailio kepurė (telpekas), po ja – siuvinėta tiubeteika. Jauni vyrai per šventes vilki raudonus šilkinius chalatus. Gausi tautosaka.

turkmėnų jurta

Istorija

turkmėnė prekiauja kilimais Ašchabado Altyn Asyr turguje – didžiausiame turguje Vidurinėje Azijoje

Turkmėnų tauta formavosi iš vietinių iranėnų genčių (stepių dachų masagetų ir sarmatų alanų) ir senųjų valstybių – Margianos, Partijos ir Chorezmo – gyventojų. Pirmame tūkstantmetyje prieš Kristų į Pakaspijo stepes atkeliavo pirmieji tiurkai, 9–11 a. – ogūzai. Dauguma ogūzų 11 a. atsikėlė su seldžiukais iš šiaurės rytų ir susiliejo su vietos gyventojais. 13 a. turkmėnų etnogenezei įtakos turėjo totoriai ir mongolai. Turkmėnų tautybė baigė formuotis 15 a., kai po mongolų užkariavimų susikūrusios gentinės sąjungos prisijungė ne ogūzų kilmės tiurkų gentis (iš dalies kipčiakus).

šiuolaikiniai pastatai Ašchabade

2271