Udmùrtijos istòrija
Žmonės dabartinės Udmurtijos teritorijoje apsigyveno akmens amžiuje. Ankstyvajame geležies amžiuje paplito finougrų protėvių Ananjino kultūra ir Pjanyj Boro kultūra, 3–9 a. – kitos kultūros, jų žmonės dalyvavo udmurtų etnogenezėje. 8 a. udmurtų pietinės žemės priklausė Pavolgio Bulgarijai, jai žlugus 1236–1552 buvo valdomos Aukso ordos ir Kazanės chanato. Nuo 14 a. į Udmurtiją kėlėsi rusų kolonistai. Udmurtų šiaurinės žemės 1489 prijungtos prie Maskvos didžiosios kunigaikštystės.
tradicininė udmurtų troba
1552 Ivanui IV Rūsčiajam užėmus Kazanės chanatą iki 1558 visa Udmurtija atiteko Rusijai. 18 a. udmurtai pakrikštyti, įsteigta metalurgijos, įmonių, ginklų gamyklų, intensyvėjo rusų kolonizacija. Nuo 19 a. antros pusės plėtota pramonė, 1889 per pietinę dalį nutiestas geležinkelis. Po Spalio perversmo (1917) 1920 sudaryta Votiakų autonominė sritis (iki 1932 udmurtai rusų vadinti votiakais), 1932 pavadinta Udmurtijos autonomine sritimi, 1934 pertvarkyta į Udmurtijos Autonominę Sovietų Socialistinę Respubliką. 1941, prasidėjus SSRS–Vokietijos karui, į Udmurtiją evakuota daug pramonės įmonių iš vakarinių SSRS rajonų. 1990 11 paskelbta suvereni Udmurtijos Respublika. Nuo 1992 03 Rusijos Federacijos subjektas. 1994 12 07 priimta Udmurtijos Respublikos konstitucija. Udmurtijos gyventojų, kalbančių udmurtų kalba, mažėja (2002 – 463 000, 2010 – 324 000).
udmurtė (1838, iš Fiodoro Solncevo albumo Rusų valstybės drabužiai)
paminklas ginklų meistrams Iževske (bronza, 2007, skulptorius Pavelas Medvedevas)