Ukmergės rajono savivaldybė

Ukmergs rajòno savivaldýbė yra Lietuvos rytuose, Vilniaus apskrityje.

1

Ukmergės rajono savivaldybės šiaurinė dalis yra Nevėžio žemumoje, rytinė dalis – Aukštaičių aukštumoje (joje, prie Karališkių, yra savivaldybės aukščiausia vieta – 223 metrai). Savivaldybės pietvakariuose, prie Šventosios yra savivaldybės žemiausia vieta, 42 metrai. Sausio vidutinė temperatūra –4, liepos 17 °C. Per metus iškrinta 600 mm kritulių.

Per savivaldybę teka Šventoji, jos didžiausias intakas Siesartis ir kiti mažesni intakai – Armona, Mūšia, Šiaušiupis, Dukstyna, Moliupis. 10 valstybinės reikšmės ežerų, didžiausi – Lėno (plotas 265,2 ha), Žirnajų (192,4 ha), Siesikų (123,1 hektaro). 8 valstybinės reikšmės tvenkiniai, didžiausias – Kadrėnų (plotas 103,7 hektaro). Dirvožemiai daugiausia lengvo priemolio, karbonatingieji ir glėjiškieji išplautžemiai, pasotintieji šlynžemiai, yra durpžemių, paprastųjų smėlžemių, pasotintųjų rudžemių, balkšvažemių, salpžemių, pradžiažemių, palvažemių, kalkžemių, jauražemių. Miškai užima 32,4 % savivaldybės teritorijos. Vyrauja beržynai, drebulynai, uosynai. Didžiausi – Taujėnų, Siesikų, Šešuolių miškai. Svarbiausios naudingosios iškasenos – žvyras, molis, durpės, klintinis tufas. Savivaldybės teritorijoje yra Armonos geologinis, Plaštakos hidrografinis, Šventosios ichtiologinis, Dukstynos entomologinis, Adomiškio, Gemeliškio, Smiltynės, Svirplinės botaninis zoologinis, Barnėnų, Kazimieravos, Laukėnų telmologiniai, Siesarties, Širvintos, Žuvintės kraštovaizdžio draustiniai.

Užulėnio kaimo sodyba prie Lėno ežero

Gamtos paminklai: 3 geologiniai, geomorfologinis, 4 hidrogeologiniai, 4 botaniniai. Taujėnų–Užulėnio miškų, Viliukų miško biosferos poligonai.

Vyrauja medienos (bendrovės Forutė, Likmerė), metalo (Normetas, Ukmergės staklės) apdirbimo, duonos ir pyrago gaminių (Ukmergės duona), siuvimo (Regina, Vilkma), kailių ir odos gaminių (Roris ir Ko), kelių tiesimo ir tiltų statybos (Ukmergės keliai) ir kitos įmonės. Kasamas žvyras (Ukmergės versmė). Pramonės įmonių daugiausia Ukmergėje.

Per savivaldybę eina Vilniaus–Panevėžio automobilių magistralė, Kauno–Daugpilio (Latvija) plentas.

2018 Ukmergės savivaldybės teritorijoje buvo technologijų ir verslo mokykla, 5 gimnazijos, 2 progimnazijos, 7 pagrindinės, jaunimo, meno, specialioji mokyklos, mokykla-darželis, 2 universalūs daugiafunkciniai centrai, 7 lopšeliai-darželiai, sporto, švietimo centrai, pedagoginė psichologinė tarnyba. Ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras, 7 ambulatorijos, 16 medicinos punktų, 2 pagyvenusių žmonių, vaikų globos, socialinės globos įstaigos. 15 bažnyčių, kultūros centras ir jo filialai, viešoji biblioteka ir jos padaliniai. Turizmo ir verslo informacijos centras. Ukmergės kraštotyros muziejus su dviem (Veprių, Užugirio) padaliniais, 5 mokyklų muziejai. Siesikų, Taujėnų, Užugirio, Krikštėnų, Lyduokių dvarai, Ukmergės piliakalnis, Sukinių piliakalnis, Deltuvos, Pabaisko mūšių vietos, prezidento A. Smetonos gimtinė (Užulėnio kaime) ir kitos lankytinos vietos.

Vidiškių apylinkės

Istorija

Ukmergės rajonas sudarytas 1950 06 20 iš panaikintos Ukmergės apskrities 27 apylinkių. Plotas buvo 765 km2. Centras – Ukmergė. 1950–53 priklausė Vilniaus sričiai. 1954 buvo 11, 1959 ir 1962 – 19, 1963 – 24, 1970 ir 1972 – 16, 1989 – 11 apylinkių. 1955 Ukmergės rajonui perduotos panaikinto Smėlių rajono 9 apylinkės. 1962 prie Ukmergės rajono prijungtas Širvintų rajonas ir Anykščių rajono 3 apylinkės, Ukmergės rajono 2 apylinkės perduotos Vilniaus, 1 – Molėtų rajonui. 1965 7 apylinkės ir Širvintos perduota vėl sudarytam Širvintų rajonui.

Lentvorų ąžuolas

Ukmergės rajono savivaldybės žemėlapis

-Ukmergės rajonas

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką