Ukrainos nacionalinė mokslų akademija

Ukranos nacionãlinė mókslų akadèmija (Nacionalna akademija nauk Ukrajiny), svarbiausia ir viena seniausių Ukrainos mokslo įstaigų. Yra Kijeve.

Struktūra ir veikla

Ukrainos mokslų akademijos pastatas Kijeve

Veikia Fizikos ir technikos bei matematikos mokslų (Matematikos, Informatikos, Mechanikos, Fizikos ir astronomijos, Žemės mokslų, Medžiagotyros fizikinių ir techninių problemų, Energetikos fizikinių ir techninių problemų, Branduolinės fizikos ir energetikos skyriai), Chemijos ir biologijos mokslų (Chemijos, Biochemijos, fiziologijos ir molekulinės biologijos, Bendrosios biologijos skyriai), Socialinių ir humanitarinių mokslų (Ekonomikos, Istorijos, filosofijos ir teisės, Literatūros, kalbos ir menotyros skyriai) sekcijos, 6 regioniniai mokslo centrai (Donecke, Lvove, Odesoje, Charkove, Dniepropetrovske, Simferopolyje).

2020 pabaigoje buvo 170 tikrųjų narių (akademikų), 364 nariai korespondentai, 83 užsienio nariai.

Akademijai priklauso daugiau kaip 100 mokslinio tyrimo institutų ir mokslo centrų (iš jų nacionaliniai – Ukrainos V. Vernadskio nacionalinė biblioteka, įkurta 1918 Kijeve, Lvovo V. Stefanyko nacionalinė mokslinė biblioteka, įkurta 1940, Nacionalinis mokslo centras Charkovo fizikos ir technikos institutas, Nacionalinis istorijos ir archeologijos draustinis Olvija, Nacionalinis M. Hryško botanikos sodas, Nacionalinis dendrologijos parkas Sofijifka, Nacionalinis mokslinis gamtinis muziejus, Nacionalinis mokslo centras Ukrainos mažoji mokslų akademija), astronomijos observatorija. Akademija turi dvi leidyklas, leidžia daugiau kaip 50 mokslo žurnalų, kitą mokslinę literatūrą (apie 570 pavadinimų per metus).

Ukrainos mokslų akademijai priklausančios Lvovo V. Stefanyko nacionalinės mokslinės bibliotekos pastatas

Prie Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos prezidiumo veikia 77 mokslo tarybos, 15 komitetų, 15 komisijų, 24 mokslo draugijos.

Istorija

1918 11 27 įkurta Ukrainiečių mokslų akademija. 1921 prie jos prijungta Ukrainos mokslo draugija (įkurta 1907) ir Kijevo archeologijos komisija (įkurta 1834), 1922 – Kijevo Pečorų lauros spaustuvė. 1921 akademija pavadinta Visos Ukrainos mokslų akademija, 1936 – Ukrainos SSR mokslų akademija, 1991 – Ukrainos mokslų akademija, nuo 1994 Ukrainos nacionalinė mokslų akademija. 2013 buvo 203 tikrieji nariai, 374 nariai korespondentai, 115 užsienio narių.

Žymūs nariai

Akademijos nariais buvo S. Bernšteinas, N. Bogoliubovas, L. Bulachovskis, V. Filatovas, V. Hluškovas, M. Krylovas, A. Krymskis, J. Kupala, B. Patonas (1962–1988 Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos prezidentas), P. Tutkovskis, N. Vavilovas, V. Vernadskis (1918–1919 prezidentas).

Ukrainos mokslų akademija

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką