Ukranos suklėlių ármija (Ukrajinska povstanska armija, UPA), Ukrainos karinė formuotė, veikusi 1942–54. Siekė atkurti nepriklausomą Ukrainos valstybę. Pavaldi Ukrainos nacionalistų organizacijos vadinamosios banderininkų frakcijos vadovams, nuo 1944 07 – Vyriausiajai Ukrainos išvadavimo tarybai. Vyriausiasis komendantas buvo Dmytro Kliačkivskis, nuo 1943 11 – Romanas Šuchevyčius.
Pirmieji Ukrainos sukilėlių armijos būriai susikūrė 1942 rudenį Vakarų Voluinėje. Jie kovojo su sovietiniais partizanais, Vakarų Ukrainoje veikiančiomis lenkų pogrindžio organizacijomis, pirmiausia Armija Krajova (1943–44 Galicijoje nužudyta daug civilių gyventojų, daugiausia lenkų), nuo 1943 02 – su vokiečių okupacine administracija ir ginkluotosiomis pajėgomis. 1943 vasarą Ukrainos sukilėlių armija kontroliavo beveik visą Voluinę ir Polesę, 1943 pabaigoje–1944 pradžioje armijai priklausė apie 40 000 karių. Ukrainą 1944 užėmus SSRS kariuomenei Ukrainos sukilėlių armija veikė jos užnugaryje, nuo rudens – susiskirsčiusi į smulkesnius partizanų būrius.
Ukrainos sukilėlių armijos kariai (apie 1945)
Ukrainos sukilėlių armijos kariai (apie 1945)
Prieš Ukrainos sukilėlių armiją pasiųsta apie 30 000 SSRS vidaus kariuomenės karių, bet iki 1945 pabaigos ji tebekontroliavo nemažą Vakarų Ukrainos dalį; veikė t. p. ir Lenkijos teritorijoje. Ukrainos sukilėlių armijos įtaka sumenko NKVD 1946 01–04 įvykdžius vadinamąją didžiąją blokadą, 1946–49 dauguma armijos būrių išformuota, formaliai jos veikla nutraukta 1949 11, pavieniai būriai veikė iki 1954.