Ùmbrija (Umbria), sritis Italijos vidurinėje dalyje, į šiaurę nuo Romos. Apima Perugios ir Terni provincijas.
Plotas 8456 km2. 880 300 gyventojų (2019). Centras – Perugia (167 000 gyventojų, 2019). Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2019): Terni (110,5), Foligno (57,1), Città di Castello (39,2), Spoleto (37,8), Gubbio (31,3), Asyžius (28,4).
Asyžius ir jo apylinkės
Umbrijos rytinę dalį užima Umbrijos‑Marchės Apeninų kalnų vakarinės šakos (aukščiausia vieta – Vettorės kalnas, 2476 m); kitur – aukštumos. Umbrija yra aktyvioje seisminėje zonoje.
Klimatas mediteraninis. Per Umbriją teka Tibras ir jo intakai (Topino, Nera ir kiti). Šiaurės vakaruose yra Trasimeno ežeras.
Iš dirvožemių vyrauja akmenuoti rudžemiai, į vakarus nuo Trasimeno ežero – molingi išplautžemiai. Prie Neros upės, netoli Terni, yra hidroelektrinė.
Mašinų, ginklų gamyba, juodoji metalurgija, chemijos, cemento, tekstilės, medienos apdirbimo, maisto pramonė; vynininkystė. Dailieji amatai (keramikos dirbiniai, siuvinėjimas, medžio intarsijos).
Auginama kviečiai, kukurūzai, miežiai, cukriniai runkeliai, bulvės, daržovės, tabakai, vynmedžiai, alyvmedžiai, vaismedžiai. Veisiama galvijai, kiaulės, avys.
Turizmas, piligrimystė; lankomas Asyžius (Šv. Pranciškaus sakralinių pastatų ansamblis – pasaulio paveldo vertybė, nuo 2000).
Per Umbrijos teritoriją eina Romos–Florencijos, Romos–Ravennos geležinkeliai ir automobilių magistralės. Perugioje yra oro uostas.
2271
Istorija
Pavadinta pagal čia gyvenusias senųjų italikų gentis umbrus. Juos išstūmę etruskai 6–5 a. pr. Kr. umbrų gyvenviečių vietoje įkūrė daugumą Umbrijos miestų – Perugią (istorinė sostinė), Orvieto, Rimini, Asyžių, Norcią, Terni ir kitus.
3 a. pr. Kr. Umbriją užėmę romėnai įkūrė kolonijų, tarp jų – Spolecijų (dabar Spoleto), 270 pr. Kr. netoli Terni įrengė dirbtinius Marmorės krioklius (165 m aukščio, 3 kaskadų; vieni aukščiausių Europoje), 220 pr. Kr. per Umbriją nutiesė Flaminijaus kelią iš Romos į Ariminą (dabar Rimini).
217 pr. Kr. prie Trasimeno ežero įvyko Trasimeno mūšis. Žlugus Romos imperijai dėl Umbrijos kovojo ostgotai ir bizantiečiai.
571 užėmė langobardai ir įkūrė Spoleto kunigaikštystę (Bizantijai liko tik Ravennos egzarchatas). 8 a. viduryje frankams išvijus langobardus beveik visa Umbrija atiteko Popiežiaus sričiai.
1860 Umbrija prijungta prie Sardinijos karalystės, 1861 tapo Italijos karalystės dalimi.
Umbrijos dabartinės ribos nustatytos 1927, kai, be Perugios provincijos, buvo įkurta Terni provincija ir atskirta Rieti provincija (priskirta Lacijaus sričiai).
Iš Umbrijos kilo rašytojas Propercijus, Romos imperatorius Nerva, šv. Benediktas Nursietis, šv. Pranciškus Asyžietis, tapytojas Piero della Francesca, kompozitorius G. C. Menotti. Regione susiformavo tapybos Umbrijos mokykla, dirbo dailininkas Rafaelis.
2271