urbanzmas, sociologijos koncepcija, pagrindžianti didelių miestų augimą ir jo neišvengiamumą. Susiformavo 19 a. antroje pusėje, išpopuliarėjo 20 a. 3 dešimtmetyje, kai architektai, miesto planuotojai ir sociologai įvairiais aspektais (daugiausia sociologiniu) ėmė tyrinėti, kaip žmonės gyvena tankiai gyvenamose miesto teritorijose. Pabrėžiama, kad miesto erdvės panaudojimas turi būti patogus, lankstus, pritaikytas prie bendruomenės poreikių, įvairių pokyčių ir galimų nenuspėjamų reiškinių. Architektas A. Kriegeris (Jungtinės Amerikos Valstijos) veikale Miesto dizainas (Urban Design 2009) išskyrė sritis, kuriose urbanizmas taikomas praktikoje: miesto planavimo ir architektūros suderinimas, viešosios politikos formavimas, miesto atstatymo dizainas, miesto infrastruktūra, kraštovaizdžio architektūra, bendruomenių palaikymas, gamtos išsaugojimas. Geografas P. L. Knoxas (Didžioji Britanija) veikale Miestai ir dizainas (Cities and Design 2010) šiuolaikinio urbanizmo viena pagrindinių tendencijų įvardijo kasdienio gyvenimo estetizavimą.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką