Urugvajaus architektūra

Urugvãjaus architektūrà

Liaudies architektūra

Nuo seno vienkiemių sodybose (rančose) statyti antžeminiai būstai su šiaudiniais stogais, didžiųjų žemvaldžių sodybose – čerpėmis ar nendrių stogais dengti akmenų mūro gyvenamieji namai su atviru kiemu – patijumi.

17–18 amžius

17–18 a. pagal ispanų ir portugalų miestų pavyzdį (stačiakampio plano, su centrine aikšte) įkurta naujų miestų (Santo Domingo de Soriano, 1624, dabar Villa Soriano, Soriano departamentas, Colonia del Sacramento, 1680, jo istorinis kvartalas – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1995, Montevidėjas, 1726).

Išliko kolonijinio laikotarpio (16 a. antra pusė–1830) įtvirtinimų vandenyno pakrantėje ir La Platos įlankoje (Montevidėjo citadelė, 1742–80, inžinierius D. Cardozo), prie Brazilijos sienos (Santa Teresos tvirtovė, Rochos departamentas, 1762–75), vienanavių bažnyčių (pranciškonų – Soriano departamente, 1624, ir Šv. Benedikto Mauro Colonia del Sacramento, 1761, jėzuitų – Colonijos departamente ir Durazno departamente, abi 18 a. antra pusė) liekanų.

19 –20 amžius

1830 atkūrus nepriklausomybę architektūroje išryškėjo Prancūzijos architektūros įtaka. Pastatyta neoklasicistinių sakralinių (katalikų katedros – Matrizo katedra Montevidėjuje, pradėta apie 1784, architektai J. C. de Saa y Faría, J. A. del Pozo y Marquy, 1804, architektas T. Toribio; Gailestingosios Dievo Motinos Mercedese, 1867; Šv. Juozapo San José de Mayo, 1875; Šv. Fernando Maldonado, 1895) ir visuomeninių (teatro Solís rūmai Montevidėjuje, 1841, architektas C. Zucchi, baigti 1857, architektas F. Garmendia, rekonstruoti 2004) pastatų, suformuota aikščių.

Salvo rūmai (centre; 1928, architektas M. Palanti) Nepriklausomybės aikštėje Montevidėjuje

Žymiausias neoklasicizmo atstovas – ispanų architektas T. Toribio (1756–1810; nuo 1799 dirbo Urugvajuje; senoji rotušė Montevidėjuje, 1808). Montevidėjuje eklektinių pastatų suprojektavo prancūzų architektas V. Rabú (1834–1907; Šventosios Šeimos bažnyčia, 1870), italų inžinierius L. Andreoni (1853–1936; Centrinė generolo J. G. Artigo geležinkelio stotis, 1897), M. Palanti (1885–1978; Salvo rūmai, 1928), moderno – J. A. Riusas (1893–1974; privatus gyvenamasis namas, 1921). Nuo 1888 architektai ir inžinieriai pradėti rengti Respublikos universiteto Matematikos fakultete (1915 įkurtas Architektūros fakultetas). 20 a. pirmoje pusėje sostinės uosto rajone pastatyta gamyklų, suplanuota darbininkų gyvenamųjų namų kvartalų, miesto centre – neoklasicistinių administracinių ir visuomeninių pastatų (parlamento rūmai, 1925, italų architektas G. Moretti, 1860–1938).

Nuo 20 a. 4 dešimtmečio pradėta naudoti metalo ir gelžbetonio konstrukcijas. Racionalizmo ir art deco bruožų turi Centenario stadionas (architektas J. A. Scasso, 1892–1975), naujoji rotušė (abu 1930, architektas M. Cravotto, 1893–1962), Higienos instituto rūmai (1932–51, architektas C. Surraco, 1896–1976, visi Montevidėjuje). Modernistinių pastatų suprojektavo J. A. Riusas (1893–1974), J. Vilamajó (1894–1948; Respublikos universiteto Montevidėjuje Inžinerijos fakulteto rūmai, 1938), E. Leborgne (1906–86), A. Bonet i Castellana (1913–89), M. Payssé‑Reyesas (1913–88; Montevidėjo arkivyskupijos seminarija, 1954), E. Dieste (1917–2000; Kristaus ir Lurdo Dievo Motinos bažnyčia Atlántidoje, Caneloneso departamentas, 1960, pasaulio paveldo vertybė, nuo 2021).

gyvenamasis namas-studija ir viešbutis Casapueblo Punta Ballenoje (Maldonado departamentas, 1960, architektas C. Páezas Vilaró, © LATGA / AGADU 2020)

21 amžiaus pradžia

20 a. antroje pusėje–21 a. pradžioje pakrančių miestuose suprojektuota sakralinių pastatų (katalikų bažnyčia Colonia del Sacramento, 2006, architektūrinė bendrovė Lambrechts‑Bertinat Arquitectos), vilų (Psicomagia 2009, architektūrinė bendrovė Estudio Martín Gómez Arquitectos), poilsio kompleksų (Fasano Las Piedras 2011, architektas I. Weinfeldas, abu Punta del Estėje), didžiuosiuose miestuose ir sostinėje – administracinių ir visuomeninių (Montevidėjuje – telekomunikacijos bokštas Antel, 2002, architektas C. Ottas, Carrasco tarptautinio oro uosto Naujasis terminalas, 2009, architektūrinė bendrovė Rafael Viñoly Architects, bendrovės Schandy pastatas, 2012, architektūrinė bendrovė Gualano+Gualano Arquitectos) pastatų.

Pasaulio paveldo vertybės

Colonia del Sacramento istorinis kvartalas (nuo 1995), Fray Bentoso pramoninis kraštovaizdis (nuo 2015), Kristaus ir Lurdo Dievo Motinos bažnyčia Atlántidoje (Caneloneso departamentas, nuo 2021).

1729

Urugvajaus kultūra

Urugvajus

Urugvajaus gamta

Urugvajaus gyventojai

Urugvajaus konstitucinė santvarka

Urugvajaus partijos ir profsąjungos

Urugvajaus ginkluotosios pajėgos

Urugvajaus ūkis

Urugvajaus istorija

Urugvajaus santykiai su Lietuva

Urugvajaus švietimas

Urugvajaus literatūra

Urugvajaus dailė

Urugvajaus muzika

Urugvajaus žiniasklaida

Urugvajaus lietuviai

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką