Urugvãjaus gamtà
Urugvajaus gamtinis žemėlapis
Krantai
Urugvajaus pietinį pakraštį skalauja Atlanto vandenynas. Kranto linijos ilgis 660 kilometrų. Krantai žemi, lagūniniai. Būdingi platūs smėlio paplūdimiai, uolėti kyšuliai. Labiausiai į pietus nutolęs kyšulys La Pastoros pusiasalyje. La Platos įlanka – didžiausia estuarija pasaulyje. Yra nedidelių salų (jose kurortai, saugomos teritorijos); didžiausios – Tigre (Río Santa Lucia estuarijoje), Goritti, Iobos.
Reljefas
Urugvajaus kraštovaizdis (Maldonado departamentas)
Paviršius žemas, kalvotas. Šiaurės vakaruose plyti Haedo lavos plynaukštė (aukštis 100–150 m), į pietryčius nuo jos – Cuchilla de Haedo kalvagūbris (aukštis iki 473 m), toliau į rytus ištįsusi kalvota lyguma (aukštis 100–200 m), pietuose – Cuchilla Grande Inferioro, į rytus nuo jos – Cuchila Grandės kalvagūbriai. Šiaurėje, prie sienos su Brazilija yra Cuchilla de Santa Anos (aukštis 307 m) ir Cuchilla del Mangrullo kalvagūbriai, pietuose, prie Atlanto vandenyno – Sierra de Carapé kalvagūbris (jame yra aukščiausia Urugvajaus viršūnė – 514 m, Cerro Catedralio kalnas). Atlanto vandenyno La Platos įlankos pakrantėse plyti žemumos.
Klimatas
Klimatas subtropinis; rytuose – jūrinis, vakaruose – pereinamasis iš jūrinio į žemyninį. Birželio aukščiausia temperatūra nuo 15 °C (pietuose) iki 18 °C (šiaurėje), žemiausia 7–9 °C, sausio – aukščiausia 22–32 °C, žemiausia 15–18 °C. Per metus iškrinta nuo 900–1000 mm (pietuose ir vidurinėje dalyje) iki 1100–1600 mm (šiaurėje) kritulių; daugiausia kovo–spalio mėnesiais. Kartais pučiantys pietų vėjai (pampero) sukelia staigų trumpalaikį atšalimą (naktimis temperatūra nukrinta iki -5 °C).
Vidaus vandenys
lagūna Negra (Rochos departamentas)
Vidaus vandenys priklauso Atlanto vandenyno baseinui. Gausu upių; didžiausios: Urugvajus (šiaurėje slenkstėtas, yra krioklių; upe eina Urugvajaus ir Argentinos siena) ir jo didžiausi intakakai Río Negro, Arapey Grande, Queguay Grande. Vyrauja lagūninės kilmės ežerai, daugiausia jų yra Atlanto vandenyno pakrantėje; didžiausi: Mirimo ežeras (dalis Brazilijoje), Negra, Castillosas. Didžiausi tvenkiniai – Salto Grandės (dalis Argentinoje; Urugvajaus upėje), Río Negro (Río Negro upėje).
Dirvožemiai
Iš dirvožemių vakaruose ir Montevidėjo apylinkėse vyrauja verstžemiai, kalkžemiai, kitur – juosvažemiai, prie Mirimo ežero – šlynžemiai.
Augalija
Miškai užima 4 % Urugvajaus teritorijos (daugiausia šalies šiaurėje). Vyrauja pampų, šiaurės vakaruose – savanų augalija, palei Urugvajaus, Río Negro, Yí, Cuareimo upes auga galeriniai miškai (daugiausia palmės).
Gyvūnija
Veisiasi pumos, jaguarai, lapės, elniai, daug vandens paukščių, gyvačių.
Aplinkos apsauga
Saugomos teritorijos užima 3,45 % (6150 km2) Urugvajaus ploto. Nacionaliniai parkai – Santa Teresos (įkurtas 1928), Arequitos (1954), Floreso salos (2008), Esteros de Farrapos ir Urugvajaus upės salų (2008, plotas 168,1 km2; nuo 2004 Ramsaro konvencijos saugoma vietovė), Cabo Polonio (2009, plotas 258,2 km2), San Miguelio (2010, 15,42 km2), Bosques del Río Negro (2010). Bañados del Este (įkurtas 1976) ir Bioma Pampa-Quebradas del Nortės (2014) UNESCO pripažinti biosferos rezervatai. Kitos Ramsaro konvencijos (Urugvajuje įsigaliojo 1984) saugomos vietovės (plotas 4358 km2): Bañados del Este ir Franja Costeros (nuo 1984) ir Laguna de Rochos (2015); abi šalies pietryčiuose.
Achiraso paplūdimys (Santa Teresos nacionalinis parkas; Rochos departamentas)
kalva Cuchilla del Ombu (Tacuarembó departamentas)
Urugvajaus konstitucinė santvarka
Urugvajaus partijos ir profsąjungos
Urugvajaus ginkluotosios pajėgos