ūsenio dailidės patinas
ūsuõtiniai (Cerambycidae), vabalų (Coleoptera) būrio vabzdžių šeima. Daugiau kaip 25 000 rūšių (Lietuvoje apie 130). Paplitę beveik visame pasaulyje. Kūnas 3–60 mm ilgio, grakštus, blizgantis, ištisai arba vietomis apaugęs plaukeliais, rudas, juodas, geltonas, oranžinis, melsvas arba violetinis. Antsparniai plaukuoti kieti, daugumos rūšių dengia visą pilvelį. Kojos ilgos vaikštomosios, letenėlių padai plaukuoti. Patinai ir patelės skiriasi dydžiu, raštu. Antenos dažniausiai ilgos. Suaugėliai minta žiedadulkėmis, nektaru, lapais. Lervos balsvos, didelės, cilindriškos, vystosi po sumedėjusių augalų žieve, sausoje medienoje, žolinių augalų šaknyse. Violetinis ūsuotis (Callidium violaceum) ir naminis ūsuotis (Hylotrupes bajulus) gadina medinius statinius, trumpaūsis medkirtis (Spondylis buprestoides) vystosi pušų šaknyse. Eglynuose gyvena ūsenis dailidė, arba ūsuotis dailidė (Ergates faber), drebulynuose – didysis drebulinis ūsuotis (Saperda carcharias).
muskusiniai ūsuočiai, arba muskusiniai kvapūnai (Aromia moschata)
pjūklaūsis kelmagraužis (Prionus coriarius)
Lietuvoje ūsenis dailidė retas, įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą. Kūnas 23-60 mm ilgio. Patinas rausvai rudas, patelė tamsesnė. Skraido liepos–rugsėjo mėnesiais prieblandoje arba naktį. Kiaušinius deda į pušų kelmus, rąstus. Lervos vystosi 3–4 metus.
ūsenio dailidės patinas
1618
-ūsuotis; -ūsenis dailidė; -dailidė; -medkirtis; -kelmagraužis; -ūsuočiai; -kvapūnas; -kvapūnai