váistiniai augala, gydomųjų savybių turintys augalai. Žinoma apie 12 000 vaistinių augalų rūšių (Lietuvoje savaime auga ir auginama apie 800). Paplitę pievose, miškuose, upių ir ežerų pakrantėse, pelkėse, laukuose, daržuose. Gydomąsias vaistinių augalų savybes lemia biologiškai aktyvios medžiagos (alkaloidai, saponinai, eteriniai aliejai, raugai, organinės ir karčiosios medžiagos, vitaminai). Jos kaupiasi visame augale arba tik kai kuriose jo dalyse (šaknyse, šakniastiebiuose, lapuose, stiebuose, graižuose, pumpuruose, sėklose, vaisiuose, žievėje).
Biologiškai aktyvių medžiagų koncentracija augaluose priklauso nuo rinkimo vietos, laiko, augimo sąlygų, augalo vystymosi tarpsnio. Vaistiniai augalai nuo seno vartojami medicinoje (ypač liaudies medicinoje). Juose esantys alkaloidai stimuliuoja širdies ir kraujagyslių veiklą, centrinę nervų sistemą, veikia raminamai (pavasariniai adoniai, paprastosios sukatžolės, vaistiniai valerijonai), glikozidai žadina apetitą, gerina virškinamojo trakto veiklą (paprastieji kmynai, smiltyniniai šlamučiai, vaistinės taukės), saponinai skatina tulžies, šlapimo pūslės veiklą, lengvina atsikosėjimą (dirviniai asiūkliai, takažolės, čiobreliai), eteriniai aliejai naikina mikrobus, slopina spazmus, uždegimą (vaistinės ramunės, plačialapiai gysločiai, vaistinės medetkos, vaistiniai šalavijai), raugai stabdo kraujavimą (paprastosios kraujažolės, kalninės arnikos).
vaistiniai augalai
vaistiniai augalai
Vaistiniai augalai stiprina imuninę sistemą (ežiuolės, rudbekijos), vartojami cukriniam diabetui gydyti (topinambai), stiprina regą (mėlynės), mažina temperatūrą (avietės, mažalapės liepos, juodauogiai šeivamedžiai). Daugelis vaistinių augalų kartu yra ir vitaminingieji (erškėčiai, šaltalankiai, pavasarinės raktažolės) ir nuodingieji (vaistinės šunvyšnės, paprastosios pakalnutės). Iš vaistinių augalų gaminamos įvairios tinktūros, tepalai, balzamai, nuovirai, trauktinės, užpilai, milteliai, kartais vartojamas ir grynas neapdorotas augalas. Taikomos gydomosios vandens procedūros, inhaliacijos, daromi pavilgai. Vaistinių augalų renkamos tik visiškai užaugusios, sveikos augalo dalys, vaisiai ir sėklos – visiškai prinokę. Netinka rinkti pakelėse, netoli miestų, degalinių, sąvartynų, nacionaliniuose parkuose, rezervatuose, draustiniuose, t. p. apdžiūvusių, dėmėtų, pažeistų ligų ir kenkėjų.
Senovės raštuose yra žinių, kad vaistiniai augalai buvo vartojami Egipte, Indijoje, Kinijoje, Graikijoje. Daugelis vaistinių augalų buvo laikomi stebuklingais ir vartoti per apeigas. Europoje ilgą laiką vaistinius augalus augino ir įvairioms ligoms gydyti vartojo vienuoliai. Kiekviename vienuolyne buvo daržas, kuriame augino vaistinius augalus. Šiuolaikinėje medicinoje vaistiniai augalai daugiausia vartojami kaip gydomoji, raminamoji, tonizuojamoji priemonė.
-vaistingieji augalai