vakarnė mokyklà, bendrojo lavinimo mokykla dirbantiesiems (dažniausiai vyresniems kaip 18 m.), kurie dėl įvairių priežasčių neįgijo vidurinio išsilavinimo jauname amžiuje.
Vakarinėse mokyklose mokoma laisvu nuo darbo laiku, dažniausiai vakarais. Mokymo programose nebūna kai kurių dalykų (pvz., kūno kultūros, muzikos, dailės).
Vakarinės mokyklos Lietuvoje iki 1990 metų
Lietuvoje vakarinės mokyklos prototipas buvo suaugusiųjų gimnazijos ir progimnazijos. 1922 Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga Kaune įkūrė suaugusiųjų gimnaziją. 1940 pradžioje veikė 2 suaugusiųjų gimnazijos ir 1 progimnazija (jose mokėsi 341 asmuo).
SSRS okupavus Lietuvą, 1940 08 buvo priimtas Suaugusiųjų švietimo įstatymas. 1940 pabaigoje veikė 2 suaugusiųjų vidurinės mokyklos ir 12 suaugusiųjų nepilnų vidurinių mokyklų (jose mokėsi 4278 asmenys).
Po Antrojo pasaulinio karo prie suaugusiųjų gimnazijų ir progimnazijų pradėtos steigti darbininkų jaunimo ir kaimo jaunimo gimnazijos ir progimnazijos. 1945/1946 veikė 11 suaugusiųjų gimnazijų ir 12 progimnazijų, 3 darbininkų jaunimo gimnazijos ir 2 progimnazijos, 6 kaimo jaunimo progimnazijos (iš viso jose mokėsi 4600 asmenų). 1951/1952 buvo 206 įvairių tipų suaugusiųjų mokyklos (jose mokėsi 18 119 asmenų).
6 dešimtmetyje suaugusiųjų mokyklos buvo pertvarkytos į darbininkų jaunimo, kaimo jaunimo ir neakivaizdines. 1959 darbininkų jaunimo mokyklos buvo pertvarkytos į vakarines (pamainines) bendrojo lavinimo mokyklas; 1959/1960 jų buvo 126 (mokėsi 25 588 asmenys). Kaimo jaunimo mokyklos 1961 pertvarkytos į vakarines sezonines mokyklas (jose mokslo metai truko trumpiau); jų buvo 78 (mokėsi 10 145 asmenys).
1987 vakarinės mokyklos suskirstytos į vakarines (pamainines) stacionarines ir vakarines (pamainines) neakivaizdines. Jose buvo galima mokytis pamainomis vieną savaitę iš ryto, kitą – vakare. Vakarinėse (pamaininėse) neakivaizdinėse mokyklose buvo mokomasi ne visą savaitę (3 dienas) arba sesijomis. Dalis vakarinių mokyklų veikė kaip dieninių bendrojo lavinimo mokyklų padaliniai. Vakarinių mokyklų palaipsniui mažėjo, nes vis daugiau asmenų vidurinį išsimokslinimą įgydavo dieninėse mokyklose.
1982 veikė 103 vakarinės mokyklos (mokėsi 56 600 asmenų), 1988 – 71 vakarinė mokykla, iš jų 12 stacionarinių (mokėsi 3125 asmenys) ir 59 neakivaizdinės su 79 konsultaciniais punktais (mokėsi 14 975 asmenys).
Vakarinės mokyklos Lietuvoje po 1990
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę vakarinės mokyklos pradėtos pertvarkyti. 1992 įkurti pirmieji suaugusiųjų švietimo centrai. 1993 priimta Lietuvos suaugusiųjų švietimo sistemos koncepcija. Suaugusieji pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą gali įgyti suaugusiųjų mokyklose, jaunimo mokyklose (be suaugusiųjų, jose mokosi ir mokymosi motyvacijos stokojantys 12–16 metų ir 16–17 metų dirbantys moksleiviai), suaugusiųjų gimnazijose ir ne suaugusiesiems skirtų bendrojo lavinimo mokyklų klasėse suaugusiesiems. Suaugusieji taip pat gali mokytis suaugusiųjų švietimo ir mokymo centruose, kuriuose šalia formaliojo bendrojo ugdymo vykdomas ir profesinis mokymas bei kitoks neformalusis suaugusiųjų švietimas. 2014 veikė 18 suaugusiųjų švietimo ir mokymo centrų, 15 suaugusiųjų mokyklų, klasės suaugusiesiems 28 bendrojo lavinimo mokyklose.
2020 Lietuvoje neformaliojo švietimo paslaugas teikia 60 suaugusiųjų mokyklų, centrų ar bendrojo lavinimo mokyklų su suaugusiųjų klasėmis, taip pat viešosios ir privačios institucijos.