Vakarų Lietuvos sritis

Vakar Lietuvõs srits, Jros srits, 1948–53 Žemaitijos antisovietinių partizanų didžiausias karinis teritorinis vienetas (sritis).

Įkurtas 1948 06 Kęstučio apygardos vadui kapitonui J. Žemaičiui (slapyvardis Tylius) sujungus šią, Prisikėlimo apygardą ir Žemaičių apygardą. Srities teritorija apėmė 17 valsčių. Vadas – J. Žemaitis (slapyvardis Žaltys), pavaduotojai – Prisikėlimo apygardos vadas P. Bartkus (slapyvardis Žadgaila) ir Žemaičių apygardos vadas kapitonas A. Milaševičius (Radvila ir kiti slapyvardžiai). J. Žemaičiui ėmus kurti Lietuvos partizanų vyriausią vadovybę, jau 1948 06 08 srities vado pareigas jis perleido A. Milaševičiui. Srities štabas buvo sudarytas 1948 05 05 iš Kęstučio apygardos pareigūnų. Jo viršininku paskirtas V. Gužas (Mindaugas ir kiti slapyvardžiai), Agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku – A. Liesys (slapyvardžiai Geraldas, Idenas), štabo nariu – V. Ivanauskas (slapyvardžiai Vytenis, Gintautas, Otonas). Štabavietė 1948 buvo Varnių ir Kelmės, 1949 – Skaudvilės, Nemakščių ir Viduklės valsčių sandūroje, paskutinė – Kelmės valsčiuje. Srities štabui vadovaujant 1948 vasarą atkurtas Žemaičių apygardos štabas (viršininkas V. Montvydas, slapyvardis Žemaitis), sudarytas naujas Kęstučio apygardos štabas (viršininkas A. Miliulis, slapyvardžiais Algimantas, Neptūnas).

Vakarų Lietuvos srities vadovybė. Iš kairės: Vaclovas Ivanauskas‑Vytenis, Antanas Bakšys‑Klajūnas, Aleksandras Milaševičius‑Ruonis ir Antanas Liesys‑Idenas

A. Milaševičius, remdamasis Kęstučio apygardos karinės veiklos norminiais dokumentais, tokius pat sudarė ir Vakarų Lietuvos sričiai, parengė direktyvas aktyvinti veiklą. Srities teritorijoje, Prisikėlimo apygardoje, 1948 11 įvykusiuose Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio posėdžiuose buvo atkurta Lietuvos partizanų vyriausioji vadovybė, čia įrengta jos bazė. 1949 02 įkurto Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio vadovybė veikė t. p. srities teritorijoje, todėl per srities štabą ėjo Lietuvos partizanų vyriausios vadovybės ryšiai su Pietų Lietuvos (nuo 1949 – Nemuno) srities kovotojais.

Saugumas, remdamasis agentu J. Orlingiu ir jo broliu, srities štabo nariu M. Orlingiu (slapyvardis Vakaris), likvidavo srities vadovybę: 1949 06 11 žuvo štabo viršininkas V. Gužas (jį pakeitė V. Ivanauskas), 09 09 – vadas A. Milaševičius. 1949 08 13 kautynėse su vidaus kariuomene Užpelkių miške (Kelmės vlsč.) žuvo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio vadovybės pareigūnai P. Bartkus, B. Liesys ir V. J. Šniuolis. Dėl išdavysčių 1949 dar žuvo rinktinių 5 vadai, tėvūnijų – apie 10. 1949 07 22 Ruseinių miške Maironio rinktinės partizanai nukovė 9, sužeidė 7 saugumiečius; žuvo 6 partizanai. 1949 09 Jūros srities vadu tapo V. Ivanauskas (slapyvardis Gintautas). Jam 1951 02 10 žuvus, nuo 1951 03 sričiai vadovavo Kęstučio apygardos vadas A. Bakšys (slapyvardžiai Klajūnas, Germantas). A. Bakšiui 1951 būnant Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Prezidiumo sekretoriumi, srities vado pareigas ėjo P. Morkūnas (slapyvardžiai Kyras, Rimantas ir kiti). Srities štabo viršininkas nuo 1949 09 iki 1951 02 buvo A. Liesys. Vakarų Lietuvos sritis nustojo gyvuoti, 1953 01 17 žuvus paskutiniam vadui A. Bakšiui ir štabo viršininkui (nuo 1951 pabaigos) A. Jurkūnui (slapyvardis Valeras); abu nusišovė kartu su E. Gendrolyte‑Jurkūniene (slapyvardis Balandė), kai saugumiečiai apsupo štabo bunkerį K. Ruko sodyboje netoli Kelmės.

Vakarų Lietuvos srities vadovybė. Iš kairės: srities Agitacijos ir propagandos skyriaus viršininkas A. Liesys, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininkas J. Žemaitis, Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės vadas J. Nuobaras, srities štabo viršininkas V. Gužas ir neatpažintas kovotojas (apie 1949)

L: Vakarų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas: Kęstučio, Prisikėlimo ir Žemaičių apygardos Vilnius 2010.

269