valsčius

vasčius, 1861–1915 Lietuvos (išskyrus Užnemunę) valstiečių luominės savivaldos teritorinis vienetas.

Vilniaus gubernijoje buvo sudaryta 181, Kauno gubernijoje – 153 valsčiai. Sudarė kelios seniūnijos.

Valsčiaus institucijos: sueiga (joje 3 metų kadencijai rinkti viršaitis ir valsčiaus teismas) ir valdyba. Sueigą sudarė visi valsčiaus pareigūnai ir valstiečių atstovai – mažiau nei 10 valstiečių kiemų (ūkių) turinčiuose kaimuose rinkta po vieną nuo kaimo, didesniuose – po vieną nuo kiekvienų 10 kiemų. Sueigą šaukdavo viršaitis du kartus per mėnesį. Sueiga rinko valsčiaus pareigūnus, skirstė mokesčius ir prievoles, skyrė globą našlaičiams ir turtui, kontroliavo pareigūnų veiklą, sprendė visus bendrus valsčiaus reikalus. Viršaitis vadovavo valdybai ir pirmininkavo sueigai, vykdė jų ir valstybės institucijų aktus, valsčiaus teismo sprendimus, prižiūrėjo seniūnų darbą, viešąją tvarką, sulaikydavo bėglius ir valkatas pats arba duodavo nurodymus tai atlikti dešimtininkui ar šimtininkui, ieškojo teisės pažeidėjų iki atvykstant policijai, imdavosi priemonių likviduojant gaisrus, epidemijas ir kita, organizavo ir kontroliavo prievolių vykdymą, mokesčių mokėjimą, kelių bei tiltų taisymą ir kita. Valdyba, susidedanti iš viršaičio, raštininko, visų seniūnų ir mokesčių rinkėjų, rūpinosi valsčiaus finansais, samdė darbuotojus valsčiuje atlikti reikalingiems įvairiems darbams (pvz., tilto remontui), registravo valstiečių sandorius iki 300 rublių ir testamentus.

1520