vandenlis (Hydrogenium), H, pirmasis periodinės elementų sistemos I periodo I A grupės cheminis elementas. Bespalvės, bekvapės, beskonės dujos. Gamtinį vandenilį sudaro 2 stabilieji izotopai (lengvasis vandenilis, arba protis, ir sunkusis vandenilis, arba deuteris) ir 1 radioaktyvusis izotopas (tritis). Kambario temperatūroje vandenilis susideda iš ortovandenilio (75 %) ir paravandenilio (25 %). Molekulė dviatomė. Vandenilį labai gerai sugeria paladis (jį kaitinant išsiskiria vandenilis; šia savybe naudojamasi kuriant vandenilio akumuliatorius). Jungiasi su beveik visais elementais, išskyrus inertines (tauriąsias) dujas ir tauriuosius metalus. Normaliomis sąlygomis vandenilis reaguoja tik su fluoru, šviesoje ir su chloru. Aukštesnėje negu 550 °C temperatūroje su deguonimi sudaro vieną svarbiausių junginių – vandenį. Sumaišytas su oru santykiu 2:1 užsidega ir sprogsta (šis mišinys vadinamas sprogiosiomis, arba perkūno, dujomis). Vandenilis gali būti ir oksidatorius, ir reduktorius, pvz., su reaktyviaisiais metalais vandenilis yra oksidatorius (H2 + 2Na → 2NaH), kitais atvejais – reduktorius (CuO + H2 → Cu + H2O). Vandenilis yra labiausiai paplitęs cheminis elementas kosmose: vandenilio plazma sudaro apie 75 % Visatos masės, apie pusę Saulės ir daugumos žvaigždžių masės, vandenilio yra planetose milžinėse, kometose. Pramonėje dažniausiai gaunamas 900 °C temperatūroje konvertuojant metaną vandens garais, elektrolizuojant chloridų vandeninius tirpalus, parūgštintą arba pašarmintą vandenį, t. p. išskiriamas iš koksavimo ir naftos perdirbimo dujų. Naudojamas chemijos pramonėje druskos rūgščiai, amoniakui, metanoliui, etanoliui, skystajam kurui gaminti, metalams iš jų fluoridų arba oksidų gauti, riebalams, angliavandeniliams hidrinti, naftos produktams valyti, metalams virinti ir pjaustyti (H2 ir O2 mišinio liepsnos temperatūra apie 2000 °C), kaip reduktorius kuro elementuose, skystasis vandenilis – kaip raketinis kuras. Vandenilio izotopai naudojami branduolinėje energetikoje, chemijoje, biologijoje (kaip izotopiniai žymekliai). Buvo naudojamas oro balionams ir dirižabliams užpildyti.

Vandenilį 1766 atrado H. Cavendishas.

Lent. Vandenilis
atominis skaičius 1
atominė masė 1,0079
išorinių elektronų konfigūracija 1s1
oksidacijos laipsnis +1, –1
stabilieji izotopai 1H (99,985 %), 2H (0,015 %)
kiekis Žemės plutoje
  atmosferoje 3,5·10–6 % (masės)
litosferoje ir hidrosferoje 1 % (masės)
vandenyje 11,19 % (masės)
lydymosi temperaūra –259,14 °C
virimo temperatūra –252,87 °C
tankis:
  dujinio (0 °C,101,325 kPa) 0,899 ·10–4 g/cm3
skystojo (–253 °C) 0,070 g/cm3
kietojo (–260 °C) 0,0763 g/cm3
šilumos laidumo koeficientas 0,1815 W/(m·K)
savitoji šiluminė talpa 14,418 kJ/(kg·K)
standartinis elektrodo H2/2H+ potencialas 0,00 V

2591

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką