Veljko Petrović

Petrović Veljko (Velkas Pètrovičius) 1884 02 04Sombor 1967 07 27Belgradas, serbų rašytojas. Serbijos mokslų akademijos narys (1936). Baigė Budapešto universiteto Teisės fakultetą. Dirbo žurnalistu periodinėje spaudoje (Srbobran Zagrebe, Sloboda Sremo Mitrovicoje, Srpska riječ Sarajeve), karo korespondentu per Balkanų karus. Dalyvavo I pasauliniame kare. 1944–62 vadovavo Nacionaliniam muziejui Belgrade. Parašė patriotinės tematikos poezijos (eilėraščių rinkiniai Patriotinės eilės / Rodoljubive pesme 1912, Ant slenksčio / Na pragu 1914). Sukūrė novelių (rinkiniai Bunja ir kiti iš Ravangrado / Bunja i drugi iz Ravangrada, Apgaulingas pavasaris / Varljivo proleće, abu 1921, Sąžinės graužatis / Pomerene savesti 1922, Pagunda / Iskušenje 1924, Apdeginto ąžuolo atžalos / Izdanci iz opaljena grma 1932, Putpelė rankoje / Prepelica u ruci 1948, Žemė / Zemlja 1955, Nematomas šaltinis / Nevidljiv izvor 1956), jose kėlė dvasinio gyvenimo, dorovės, socialinius klausimus, pabrėžė kaimo ir miesto žmonių gyvenimo skirtumus, būdinga realistinis vaizdavimas, regioninė istorinė tematika. Meniškumu išsiskiria novelės, kurių pagrindiniai personažai yra vaikai, itin subtiliai atskleidžiama vaiko vaizduotė, fantazijų pasaulis. Parašė esė, prisiminimų apie rašytojus, dailininkus. Kūrinių paskelbta lietuvių kalba.