vienaršės sãkinio dãlys, tradicinės gramatikos terminas, kuriuo žymima sujungiamuoju ryšiu susietos žodžių formos ar konstrukcijos, vienodai priklausomos nuo kitos žodžio formos ar formų grupės. Vienarūšės sakinio dalys tarp savęs jungiamos sujungiamaisiais jungtukais (pvz., Mėgo Vaiva jo dainų ir švilpimų klausyti) arba tik intonacija (pvz., Ji kalbėjo nedrąsiai, taikingai, silpnai). Vienarūšės sakinio dalys gali turėti apibendrinamąjį žodį, su kuriuo jos siejamos patikslinamuoju santykiu (pvz., Klauso, ką kalba dainelė, visi – ir senas senelis, ir skaisčioji mergužėlė).
2352