Vilniaus gubernija

Vlniaus gubenija, 1801–31 oficialiai Lietuvõs Vlniaus gubèrnija, 1797 ir 1801–1915 Rusijos imperijos administracinis teritorinis vienetas.

Sudaryta iš žemių, prijungtų prie Rusijos imperijos per Abiejų Tautų Respublikos III padalijimą, t. y. Lietuvos dabartinės teritorijos (išskyrus Užnemunę ir Klaipėdos kraštą) ir dalies Vakarų Baltarusijos. 1797 Vilniaus gubernija panaikinta, jos teritorija priskirta Lietuvos gubernijai, atkurta 1801.

Vilniaus guberniją 1801 sudarė 11 apskričių: Ašmenos apskritis, Breslaujos apskritis (nuo 1835), Zarasų (Novoaleksandrovsko) apskritis, Kauno apskritis, Raseinių apskritis, Šiaulių apskritis, Telšių apskritis, Trakų apskritis, Ukmergės apskritis, Upytės apskritis (nuo 1843 Panevėžio), Užnerio apskritis (nuo 1843 Švenčionių) ir Vilniaus apskritis. 1843 sudarius Kauno guberniją (jai priklausė Vilniaus gubernijos 7 apskritys), Vilniaus guberniją sudarė 7 apskritys: Ašmenos, Dysnos (iki tol priklausė Minsko gubernijai), Lydos apskritis (priklausė Gardino gubernijai), Švenčionių, Trakų, Vileikos (priklausė Minsko gubernijai), Vilniaus.

1897 Vilniaus gubernijoje gyveno 1 591 000 žmonių, iš jų raštingų buvo apie 37 %, miestuose – 57 %.

2073