Vincas Vileišis

Vilešis Vincas 1908 02 15Mediniai (Skrebotiškio vlsč.) 1942 07 25Sverdlovsk, lietuvių ekonomistas, istorikas.

1935 baigė Kauno universitetą. 1928–38 dirbo Kauno apygardos teismo raštininku, Centrinio statistikos biuro Demografijos skyriaus viršininku, 1938–39 – Visuomeninio darbo valdybos generaliniu sekretoriumi, 1939–40 – Finansų ministerijos vyresniuoju referentu. Vienas Lietuvos Vakarų sąjungos steigėjų (1935) ir vadovų. 1940 06 SSRS okupavus Lietuvą, 07 23 atleistas iš pareigų; dirbo leidykloje. 1941 06 14 su šeima suimtas, atskirtas nuo šeimos ir įkalintas. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKVD sprendimu sušaudytas.

Monografijoje Tautiniai santykiai Maž. Lietuvoje ligi Didžiojo karo istorijos ir statistikos šviesoje (1935 ²2008) vienas pirmųjų lietuvių mokslininkų nagrinėjo Mažosios Lietuvos lietuvių (lietuvininkų) ir prūsų bendrumo klausimą, tautinius ir socialinius bei ekonominius santykius Vokiečių ordino, vėliau – Prūsijos valstybėje (prūsai ir lietuvininkai buvo labiau išnaudojami nei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstiečiai). Pateikė Mažosios Lietuvos (siūlė vartoti šį, o ne Prūsų Lietuvos terminą) gyventojų pasiskirstymą pagal kalbas remdamasis 1807–1914 statistikos duomenimis. Plėtojo A. Bezzenbergerio, A. Horno, K. H. Lohmeyerio, L. Weberio ir kitų koncepciją, kad lietuvininkai (mažlietuviai) yra autochtonai (čiabuviai), o ne kolonistai, neva 15 a.–16 a. pradžioje masiškai atsikėlę iš Didžiosios Lietuvos, kaip stengėsi įrodyti (nepavyko) sutuoktiniai Mortensenai bei jų sekėjai. Lentelėse pateikė vertingų statistinių duomenų apie Mažosios Lietuvos kaimų, seniūnijų, dvarų gyventojų pasiskirstymą 1890, 1905 pagal gimtąsias kalbas ir tikybą. Prie savo knygos pridėjo M. Töppeno ir R. Boeckho žemėlapių reprodukcijas, t. p. savo sudarytą žemėlapį apie gyventojų su gimtąja lietuvių kalba procentą Mažosios Lietuvos valsčiuose pagal 1905 12 01 atliktą Prūsijos valstybės gyventojų surašymą.

-Vincas Vileišis

415

1781