vštos, namnės vštos, vištinių paukščių (Galliformes) būrio, fazaninių (Phasianidae) šeimos naminiai paukščiai. Kilo iš bankivinės vištos (Gallus gallus bankiva) ir Indijos šiaurinėje dalyje kitų paplitusių vištų rūšių. Bankivinės vištos nedidelės (patinų masė 900–1200 g, patelių – 500–700 g), įvairių spalvų. Deda 8–12 kiaušinių. Prijaukintos prieš 4000 metų. Paplito Persijoje (dabartinis Iranas), vėliau Egipte, iš ten Europoje. Vištos auginamos kiaušiniams, mėsai, plunksnoms. Mėšlas naudojamas kaip trąša. Pagal produkciją skirstomos į dėsliąsias, mėsines ir mišraus produktyvumo (kiaušinių ir mėsos). Šių trijų tipų vištos skiriasi pagal konstituciją ir eksterjerą.
bankivinės vištos
Dėsliosios vištos
Dėsliosios vištos nedidelės (masė 1,8–2,2 kg), greitai auga, anksti subręsta, judrios. Kiaušinius pradeda dėti 5–6 mėn., per metus sudeda 250–320. Kiaušinius deda apie 10 m., kasmet dėslumas mažėja po 10–15 %. Vištų ir gaidžių santykis 15 : 1. Labiausiai paplitusios veislės – leghornai ir minorkos.
Mėsinės vištos
Mėsinės vištos didelės (masė 3–4,5 kg), trumpu kaklu, tvirtomis kojomis, maža galva, trumpa uodega. Deda 120–150 kiaušinių. Vištų ir gaidžių santykis 8 : 1. Daugiausia auginamos Bramos vištos, kochinchinų, kornišų, plimutrokų, viandotų veislių vištos.
Mišriosios vištos
Mišriosios vištos yra vidutinio dėslumo. Per metus deda 230–280 dažniausiai rudų kiaušinių, sveriančių 55–62 g. 70–80 d. viščiukai sveria 20–30 % daugiau negu dėsliųjų vištų viščiukai. Vištų ir gaidžių santykis 12 : 1. Labiausiai paplitusios veislės – niuhempšyrai, rodailendai, saseksai.
baltųjų plimutrokų veislės višta
Lietuvoje
Lietuvoje vištos buvo auginamos jau 14 amžiuje. Žmonių kapuose (Alovėje, Kriemaloje, Kauno rj., Rumšiškėse) rasta vištų kaulų. 1529 didžiojo kunigaikščio nuostatuose dvarų valdytojams minima duoklė vištomis ir kiaušiniais. Iki I pasaulinio karo ir kurį laiką po jo buvo auginamos daugiausia vietinės vištos. Jos buvo nedidelės, vėlai subręsdavo, bet nelepios.
1923–39 į Lietuvą atvežta 19 veislių vištų (leghornų, rodailendų, minorkų, raibųjų plimutrokų, viandotų). 1934 Panevėžyje įkurta viščiukų perinimo stotis (veikė iki 1940). Daugiausia vištų buvo auginama Klaipėdos krašte, Šakių, Tauragės, Vilkaviškio apskrityse. 1940 Lietuvoje buvo apie 5 mln. vištų, gauta apie 300 mln. kiaušinių. II pasaulinio karo metais ir po jo vištų ūkis smuko, vėliau vištų ėmė daugėti – 1959 jų buvo 5,5 mln. (visuomeniniame sektoriuje – 0,4 mln.). Nuo 1966 paukštininkystė pradėta plėtoti versliniu būdu, gausėjo vištų, didėjo jų produktyvumas. 1966 buvo 5,7 mln. vištų (visuomeniniame sektoriuje – 0,9 mln.); gauta 578 mln. kiaušinių, vištų vidutinis dėslumas – 185 kiaušiniai per metus. 1966–87 vištų pagausėjo 1,4 karto, surinkta 2,3 karto daugiau kiaušinių.
raibųjų plimutrokų veislės višta
Nuo 20 a. pabaigos paukštininkystės produktų gamyboje naudojami trijų ar keturių linijų vištų krosai, kurie sudaromi grynaveislius paukščius kryžminant pagal tam tikrą formulę. Jų produktyvumas būna 10–20 % didesnis negu grynaveislių vištų. Didieji paukštynai, naudodami pasaulinių firmų dėsliuosius hibridus, per metus iš vištos surenka 310–315 kiaušinių. Vištos laikomos be gaidžių. Broilerių paros priesvoris – 52–55 gramai. Lietuvoje daugiausia auginami dėsliųjų vištų krosai (Lohman Brown, Hisex Brown, Hy‑line, Lohman White) ir mėsinių vištų krosai (Cobb‑500, Ross‑208). 2012 gauta 770,9 mln. kiaušinių, užauginta apie 3,4 mln. vištų, 2018 gauta 891,7 mln. kiaušinių, 2019 užauginta 11,562 mln. vištų.
495
-višta