Šlatas Vladas 1920 09 27Čeliabinsk (Rusija) 1995 05 28Brighton (Didžioji Britanija), lietuvių poetas.
Vladas Šlaitas
1921 grįžo su tėvais į Lietuvą. Iki 1941 mokytojavo. 1941–43 dirbo Ukmergės savivaldybės raštininku. 1943 buvo mobilizuotas į nacių kariuomenę, po karo gyveno pabėgėlių stovyklose Vokietijoje. Nuo 1947 gyveno Didžiojoje Britanijoje (nuo 1956 – Londone), dirbo fabrikuose. Poezijai (rinkiniai Žmogiškosios psalmės 1949, Ant saulėgrąžos vamzdžio 1959, Be gimtojo medžio 1962, Antroje pusėje 1964, Širdies paguodai 1965, 34 eilėraščiai 1967, Aguonų gaisras 1969, Pro vyšnių sodą 1973, Nesu vėjo malonėje 1978, Rudenio vynas 1991) būdinga vienišumo, tėvynės ilgesio, gamtos motyvai, ilgesingos, melancholiškos intonacijos, laisvas, artimas ritminei prozai, eiliavimas, joje gimtosios žemės praradimas dažnai tapatinamas su pirmosios meilės praradimu. Lietuvoje išleista jo eilėraščių rinktinė Be gimtojo medžio (1982), poezijos, prozos, vertimų, laiškų rinktinė Saulė ant šaligatvio (išleista 1997).
1999 įsteigta V. Šlaito premija.
L: I. Žekevičiūtė Vlado Šlaito poezijos paralelės Kaunas 2002.
2271