Volunės Vladmiras (Володимир-Волинський, Volodymyr-Volynskyj), miestas Ukrainos šiaurės vakaruose, Voluinės srityje, į šiaurę nuo Lvovo, netoli Lenkijos sienos; rajono centras.
38 100 gyventojų (2021). Voluinės Vladimiras įsikūręs prie Lugos upės (Bugo dešinysis intakas). Plentai į Lvovą, Lucką, Zamostę (Lenkija). Medienos apdirbimo, statybinių medžiagų, siuvimo, tekstilės, maisto pramonė, baldų gamyba. Medicinos, pedagoginė, žemės ūkio technikos ir kitos aukštosios mokyklos. Istorijos muziejus (įkurtas 19 amžiuje).
Architektūra
Ėmimo į dangų soboras (pastatytas 1160), Šv. Vasilijaus cerkvė (13–14 a.), Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia ir dominikonų vienuolynas (1497), vyskupų rūmai (16 a.), Šv. Joachimo ir Onos (1775), unitų (1780) bažnyčios, Kristaus Gimimo soboras (1776), cerkvės (18 amžius).
Istorija
Istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 988, nuo 992 vyskupijos centras. Iki 1199 Voluinės Vladimiro kunigaikštystės, 1199–1336 Haličo-Voluinės kunigaikštystės sostinė. 1241 nusiaubtas Batijaus kariuomenės. 1324 gavo miesto teises, iki 17 a. vidurio amatų ir prekybos centras. 1340–1569 (su pertrauka 1366–70) priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Sudarant Liublino uniją 1569 atiduotas Lenkijai. 17 a.antroje pusėje prarado ekonominę reikšmę. Po Abiejų Tautų Respublikos III padalijimo 1795–1918 priklausė Rusijai (buvo apskrities centras), 1919–39 – Lenkijai. Nacių Vokietijai užpuolus Lenkiją 1939 09 užimtas SSRS kariuomenės (prijungtas prie Ukrainos Sovietų Socialistinės Respublikos). 1941–44 okupuotas Vokietijos kariuomenės; veikė koncentracijos stovykla (nužudyta apie 56 000 karo belaisvių), getas (1942 sušaudyta apie 15 000 žydų). Nuo 1940 rajono centras.