Vytautas Sirijos Gira

Srijos Girà Vytautas 1911 04 12Vilnius 1997 02 14Vilnius, lietuvių rašytojas, vertėjas. L. Giros sūnus, D. Sirijos Giraitės tėvas. 1931–36 studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultete. Dirbo žurnalistu, mokytoju. Bendradarbiavo tautininkų ir katalikų spaudoje. 1940–41 Liaudies universiteto Vilniuje dėstytojas. 1944–45 dirbo žurnalo Jaunimo gretos redakcijoje. 1949 baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. 1952–54 ir 1964–69 dirbo gydytoju.

Kūryba

Eilėraščius pradėjo spausdinti 1931. Ankstyvoji poezija (rinkiniai Golas į ateitį 1931, Širdys formaline 1934, Mergaitės ir asonansai 1935, Šešėliai nuo ekrano 1937) artima neoromantinei tradicijai, joje ryšku modernizmo poveikis, vyrauja miesto realijos, dinamiški vaizdai. Pokario metų eilėraščiuose (rinkiniai Pro amžių bėgį 1947, Mes taikos neprašom – reikalaujam! 1951) retoriškai šlovinamas sovietinis režimas. Apysakų ir apsakymų rinkiniuose Žmonės baltais chalatais (1949), Žmonės iš didžiojo laivo (1951), Susitikimas su Brunhilda (1971), romanuose Buenos Airės (1956, filmas Adomas nori būti žmogumi 1959, režisierius V. Žalakevičius), Raudonmedžio rojus (1972 ²1987, televizijos filmas 1981, režisierius B. Talačka), apysakoje ir romane Lolita Voltareno; Kai neliepsnojo tik vanduo (1980), romane Nakties muzika (2 knygos 1986) vaizduojama eilinių žmonių likimai, keliamos gyvenamojo laikotarpio dorovinės psichologinės problemos. Romane Štai ir viskas (1963 ²1977) vaizduojama nepagydomai sergančio žmogaus sąmonėje chaotiškai susipynę karo ir pokario konfliktų prisiminimai.

Vytautas Sirijos Gira

V. Sirijos Gira vienas pirmųjų lietuvių prozoje panaudojo sąmonės srauto principą. Daugumos kūrinių veikėjai – impulsyvaus, kiek egocentriško būdo inteligentai. Romanų populiarumą lemia išradinga intriga, meilės trikampiais ir fatališkais atsitiktinumais grindžiamas dinamiškas veiksmas, įtaigus stilius. Dar išleido poezijos rinktinę Ekranas (1967), parašė romanus Voratinkliai draikės be vėjo (1968 ²2002), Atlanto idilės (1973), Kanarėlės (1983), Paskutinis sekmadienis (2 t. 1990), apybraižų (rinkinys Afrika be liūtų 1970), pjesių, eilėraščių vaikams, kelionių įspūdžių. Išvertė A. Mickevičiaus, M. Zoščenkos, M. Kociubynskio, K. Simonovo kūrinių. Daugelis romanų išversti į rusų, kai kurie – dar į čekų, estų, latvių, lenkų, vokiečių kalbas.

Apdovanojimai

G. Petkevičaitės-Bitės literatūrinė premija (1987).

R: [Kūrinių serija] 7 kn. Vilnius 1976–82.

2271