Urbanãvičius Vytautas 1935 07 03Skirsnemunė 2024 01 22, lietuvių archeologas. Habil. dr. (hum. m., 1993).
Išsilavinimas ir veikla
1959 baigė Vilniaus universitetą. 1957–65 dirbo LSSR istorijos ir etnografijos muziejaus Restauravimo dirbtuvėse (1959–65 vedėjas), 1967–88 – LSSR mokslų akademijos Istorijos institute. 1988–2001 vadovavo Pilių tyrimo centrui „Lietuvos pilys“, nuo 2001 Centro mokslinis konsultantas. Dalyvavo Lietuvos kraštotyros draugijos veikloje (vadovavo visuomeninei sekcijai, skaitė paskaitas). Tęstinio leidinio Lietuvos pilys (1–2 tomas, 2005–06) redakcinės kolegijos pirmininkas. Knygų Vilniaus Žemutinės pilies rūmai: 1994–1995 metų tyrimai (1999) ir Vilniaus Žemutinės pilies rūmai: 1996–1998 metų tyrimai (2003) atsakingasis redaktorius.
Vytautas Urbanavičius
Tirti objektai
Nuo 1966 tyrinėjo 13–16 a. kapinynus (tarp jų Ažugirių kapinyną, Diktarų kapinyną, Jakštaičių‑Meškių kapinyną, Liepiniškių kapinyną, Obelių kapinyną, Piktagalio kapinyną), mitologines vietas. 1984–89 tyrė Vilniaus katedros (Vilniaus katedra ir varpinė) požemius, 1988–2001 – Vilniaus žemutinę pilį (Žemutinė pilis; t. p. koordinavo archeologinius tyrimus). 1994 vadovavo Tuskulėnų dvaro parke palaidotų stalininio teroro aukų kapavietės tyrimams, su teismo medicinos ekspertais identifikavo aukas.
Plastinės rekonstrukcijos pradininkas Lietuvoje. Vienas pirmųjų Lietuvoje ėmė kaupti antropologinę medžiagą, atkūrė daugiau kaip 200 grafinių ir daugiau kaip 30 skulptūrinių portretų (Barboros Radvilaitės, K. Donelaičio, P. Ruigio ir kitų). Dirbo identifikuojant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio A. Goštauto ir Vilniaus vyskupo A. Vainos palaikus Vilniaus katedroje. 1990 dalyvavo ieškant ir atpažįstant Estijos prezidento K. Pätso, 1993 – Latvijos prezidento K. Ulmanio palaikus.
Publikacijos
Parašė veikalus Diktarų (Anykščių raj.) senkapis (su G. Česniu, 1978), 14–18 a. Lietuvos istorinės demografijos medžiaga (Materials on the Historical Demography of Lithuania in the 14th–18th cc., su G. Česniu, 1978), Sugrąžinta praeitis: archeologiškai tirtų kultūros paminklų iki šiol neskelbtos tyrinėjimų ataskaitos (2011), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir didikų panteonas Vilniuje (2018), studiją Rumšiškėnai XIV–XVI amžiais (1970).
Paskelbė daugiau kaip 400 mokslinių ir mokslo populiarinamųjų straipsnių apie Lietuvos archeologiją, numizmatiką, dvasinę baltų kultūrą, recenzijų, atsiminimų. Albumo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniuje (2010) ir straipsnių rinkinio Skirsnemunė (2013) sudarytojas ir vienas autorių.
Kita veikla
Nuo 1966 filmavo Lietuvos archeologijos paminklus, mokslines ekspedicijas, fiksavo archeologinius tyrimus, sukūrė dokumentinių istorinių apybraižų, 40 filmų scenarijų (t. p. režisierius), sukaupė kino dokumentikos archyvą.
Apdovanojimai
Gedimino ordino Karininko kryžius (1994) ir Estijos Marijos žemės kryžius (2005).
-Vytautas Urbanavičius
L: Vytautas Urbanavičius: bibliografinė rodyklė, 1966–1995 / sud. A. Tautavičius Vilnius 1995.