Ylava

Ylavà (vok. Eylau, Preussisch-Eylau; nuo 1946 rus. Bagrationovsk), Prsų Ylavà, Iluvà, miestas Rusijos Federacijoje, Kaliningrado srityje, Lenkijos pasienyje; Bagrationovsko rajono centras. 6388 gyventojai (2020).

Per miestą eina Karaliaučiaus–Balstogės (Lenkija) geležinkelis; plentas į Karaliaučių. Rusijos ir Lenkijos sienos perėjimo punktas. Sūrių gamykla, mėsos kombinatas.

Krašto istorijos muziejus. Šventųjų Sofijos, Veros, Nadeždos ir Liubovės cerkvė (1993; pirmoji stačiatikių bažnyčia Kaliningrado srityje).

Istorija

Ylavos pradžia – prūsų notangų gyvenvietė (vokiškuose šaltiniuose 1325 minima Prusche Ilaw, 1343 – Ilawia, 1492 – Eilaw) su medine pilimi. Per 14 a. karus su Vokiečių ordinu pilis buvo sugriauta, jos vietoje 1330 pastatyta Ordino mūrinė pilis. 1348 minima evangelikų liuteronų bažnyčia.

Ylavos apylinkių gyventojų dauguma buvo prūsai, nuo 16 a. daugėjo Mažosios Lietuvos lietuvių (lietuvininkų), gyvenvietėje prie pilies – vokiečių. 1521 Vokiečių ordinas pilį pardavė grafo Fabiano von Lehndorffo giminei, ji buvo perstatyta. Miesto teisės nuo 1585.

Ylavos senamiesčio dalis su evangelikų liuteronų bažnyčia (iki Antrojo pasaulinio karo)

1807 02 ties Ylava įvyko Prūsijos ir Rusijos jungtinių armijų mūšis su Prancūzijos imperatoriaus Napoleono I kariniais junginiais (Ylavos mūšis). Žuvusiesiems (tarp jų nemažai lietuvininkų) 1856 pastatytas paminklas (išliko).

19 a. Ylava paversta įgulos miestu. 1818–1945 jis – apskrities centras (Ylavos apskritis). 1831 nutiestas plentas į Karaliaučių, 1866 – Karaliaučiaus–Ylavos–Barštyno geležinkelis. 1834 mieste pradėjo veikti mokytojų seminarija. Daugėjo pramonės įmonių (geležies liejykla, mašinų gamykla ir kita). 1939 mieste buvo 7485 gyventojai.

1945 02 Ylava užimta SSRS kariuomenės, nuo 1946 priklauso Kaliningrado sričiai. Per Antrąjį pasaulinį karą diduma senamiesčio sugriauta. Po 1946 buvusioje pilyje įrengtos traktorių remonto dirbtuvės, sandėliai (1987 dalis pastatų sudegė).

415

2618

377