Zenonas Slaviūnas

Zenonas Slaviūnas

Slavinas Zenonas, iki 1939 Slavnskas 1907 01 14Skaudvilė 1973 03 12Vilnius, lietuvių tautosakininkas, pedagogas. Filol. m. kand. (1958). Pirmąsias muzikos žinias, vargonavimo ir skambinimo fortepionu įgūdžius gavo iš tėvo, Skaudvilės bažnyčios vargonininko Jono Slavinsko. Nuo 1927 studijavo Vytauto Didžiojo universitete, vadovavo Kauno gimnazijos chorui. 1930–32 vadovavo Vytauto Didžiojo universiteto chorui ir mažajam simfoniniam orkestrui, privačiai mokėsi muzikos pas J. Gruodį, A. Kačanauską. 1934 Berlyne studijavo naujausią garso įrašų techniką ir metodiką. 1946 baigė Vilniaus universitetą. 1951 tobulinosi SSRS mokslų akademijos Etnografijos instituto aspirantūroje.

Z. Slaviūno tautosakinė veikla (pradėjo studijuodamas Vytauto Didžiojo universitete) aprėpia lietuvių folkloristikos istoriografiją ir bibliografiją, liaudies poetinės, muzikinės ir choreografinės kūrybos bei jos ryšių su lietuvių literatūra kompleksiškus tyrinėjimus, folkloro rinkimą, sisteminimą ir populiarinimą.

Reikšmingiausia veiklos sritis – sutartinių rinkimas, sisteminimas, sinkretiškas tyrimas, publikavimas. 1934–35 Tautos melodijoms rinkti ir tvarkyti komisijos (įkurta Z. Slaviūno iniciatyva) narys, reikalų vedėjas ir fonografuotojas; 1934 su komisija parengė ir išleido Instrukciją tautosakos melodijoms rinkti, surengė kursus tautosakos rinkėjams, į veiklą įtraukė muzikus. 1935–39 Lietuvių tautosakos archyvo melodijų tvarkytojas ir fonografuotojas. 1939–40 Lituanistikos instituto Tautosakos archyvo sekretorius. 1940–41 LSSR mokslų akademijos mokslinis sekretorius. 1941–44 Lietuvos mokslų akademijos Etnologijos instituto Tautosakos poskyrio Fonogramų kabineto vedėjas. 1945–47 LSSR mokslų akademijos Istorijos instituto Tautosakos sektoriaus vedėjas. 1945–73 dėstė Vilniaus pedagoginiame institute; 1952–59 Lietuvių ir užsienio literatūros katedros vedėjas; docentas (1958).

Veikalai

Paskelbė studijas Lietuvių kanklės (1937), Lankas – pirmykštis lietuvių liaudies muzikos instrumentas (1939), Liaudies papročiai ir mitiniai įvaizdžiai Mažvydo raštuose (1947), Tarybinė tautosaka, Šokių ir žaidimų dainos (abi 1963), Kristijono Donelaičio ryšiai su tautosaka, Donelaitis ir muzika (abi 1965), Apie lietuvių liaudies polifoniją (Zur litauischen Vokalpolyphonie 1967, išspausdinta Berlyne), Sutartinių daugiabalsiškumo tipai ir jų chronologijos problema (1969), Polifoninių sutartinių geografinio paplitimo problema (1974). Parengė ir išleido leidinius Lietuvių liaudies šokiai (su kitais, 1953, papildyta 1955 rusų kalba), Sutartinės (3 t. su 5 įvadiniais straipsniais 1958–59), Sutartinės (1972 rusų kalba).

Apdovanojimai

LSSR valstybinė premija (1973; po mirties).

R: Zenonas Slaviūnas 2 t. / sudarė ir parengė S. Skrodenis Vilnius 2006–07. L: G. Četkauskaitė, L. Sauka Kapitalinis sutartinių leidinys / Literatūra ir kalba 1961 t. 5; L. Sauka Zenonas Slaviūnas – folkloristas (paminėjus 60 metų sukaktį) / Liaudies kūryba 1969 kn. 2.

1352