Zimbabvės gamta

Zimbabvės gamtinis žemėlapis

Zimbãbvės gamtà

Reljefas

Didumą Zimbabvės teritorijos užima plynaukštės. Vakaruose plyti Matabelės plynaukštė (aukštis 1000–1500 m), kuri sudaro Zambezės ir Limpopo vandenskyrą. Šiaurėje plynaukštė leidžiasi į Zambezės, pietuose – į Limpopo upių slėnius, šiaurės rytuose pereina į Mashono plynaukštę (aukštis 900–1200 metrų). Zimbabvės rytiniame pakraštyje driekiasi dalis Nyangos kalnų (Zimbabvės aukščiausia viršūnė – Nyangani kalnas, aukštis 2592 m; prie Mozambiko sienos). Per Zimbabvės centrinę dalį iš šiaurės į pietus driekiasi Didžioji daika (didžiausia pasaulyje; ilgis 480 km, plotis apie 8 kilometrai).

Klimatas

Klimatas tropinis (rytuose – jūrinis, vakaruose – žemyninis). Sausio vidutinė temperatūra 21,1 °C, liepos 15,6 °C. Plynaukštėse temperatūra priklauso nuo aukščio. Per metus Zimbabvės šiaurėje iškrinta 300–500 mm, pietuose – 900–1100 mm kritulių. Lietingasis sezonas lapkritį–kovą. Būna sausrų (kartais trunka 6–9 mėnesius).

Viktorijos krioklys

Vidaus vandenys

Didžiausios upės – Zambezė (upe eina Zimbabvės ir Zambijos siena), Limpopo (Zimbabvės ir Pietų Afrikos Respublikos siena), Sabi. Upės priklauso Indijos vandenyno baseinui. Yra tvenkinių, didžiausi – Mutirikwi (plotas 91 km²), Chivero (26 km²). Zimbabvei priklauso Karibos tvenkinio pietinė dalis. Zambezės vidurupyje, Zambijos pasienyje yra Viktorijos krioklys.

Dirvožemiai

Vidurinės dalies plynaukštėse vyrauja geltonžemiai, šiaurės vakaruose ir Didžiojoje daikoje – blizgažemiai. Šiaurėje ir šiaurės vakaruose Zambezės slėnyje plyti stipriai eroduoti kalkžemiai ir derlingi verstžemiai. Zimbabvės vakaruose yra smėlžemių.

Augalija

Plynaukštėse plyti savanos. Pietuose ir pietryčiuose auga baobabai, Nyangos kalnų rytiniuose šlaituose – drėgnieji atogrąžų miškai ir kalnų pievos. Miškai ir krūmynai užima apie 60 % Zimbabvės teritorijos.

Gyvūnija

Zimbabvėje veisiasi apie 200 rūšių žinduoliai, tarp jų – liūtai, leopardai, baltieji raganosiai, buivolai, afrikiniai drambliai, palminės civetos, juodieji dukeriai, savaniniai zebrai, žirafos, juodosios antilopės, sunės, surikatos, babuinai, įvairių rūšių šikšnosparniai. Peri apie 200 rūšių paukščiai.

Aplinkos apsauga

Saugomos teritorijos užima 12,5 % Zimbabvės ploto. Aplinkos apsaugos didžiausios problemos yra miškų kirtimas, dirvožemių erozija, brakonieriavimas, aplinkos tarša toksinėmis medžiagomis ir sunkiaisiais metalais kasybos regionuose. Yra 11 nacionalinių, 9 rekreaciniai parkai, 3 gyvūnijos rezervatai. Didžiausias nacionalinis parkas – Hwangės nacionalinis parkas (įkurtas 1929; plotas 14 651 km²).

Į Pasaulio paveldo sąrašą įtraukta Mana Poolso nacionalinis parkas (nuo 1984), Viktorijos krioklys (nuo 1989).

Zambezės vidurupio biosferos rezervatas (nuo 2010, plotas 28 793 km²).

7 Ramsaro konvencijos (Zimbabvėje įsigaliojo 2013) saugomos vietovės (plotas 4538,3 km²).

Matobo nacionalinis parkas

Zimbabvė

Zimbabvės gyventojai

Zimbabvės konstitucinė santvarka

Zimbabvės partijos ir profsąjungos

Zimbabvės ginkluotosios pajėgos

Zimbabvės ūkis

Zimbabvės istorija

Zimbabvės švietimas

Zimbabvės literatūra

Zimbabvės architektūra ir dailė

Zimbabvės žiniasklaida