žmogaũs paratfas, infekcinė liga. Užsikrečiama oraliniu būdu per maistą ir vandenį (paratifas B dažniau plinta per maistą, daugiausia pieną, paratifas A – per vandenį). Infekcijos plitimas, patogenezė, klinikinė eiga panašūs į vidurių šiltinės, tik būdingos lengvesnės ligos formos, retesnės komplikacijos ir atkryčiai.
Paratifas A prasideda staigesniu kūno temperatūros kilimu. Ligos pradžioje parausta veidas ir akys, atsiranda sloga, kosulys, gausiai išberia odą. Paratifo B pradžioje ligonis vemia ir viduriuoja, tik vėliau išryškėja vidurių šiltinę primenantys požymiai. Būdinga nedidelis karščiavimas, neryški intoksikacija; liga trunka dažniausiai 1–2 savaites. Daugumai ligonių būna ryškus veido ir akių paraudimas, jau po 4–6 d. atsiranda rozeolinis, rečiau – papulinis odos bėrimas. Retais atvejais gali prasidėti kraujavimas, plyšti žarna, kilti smegenų, kraujagyslių, šlapimo organų, plaučių uždegimas.
Paratifų A ir B diagnozes patvirtinti padeda kraujo, išmatų ir šlapimo bakteriologiniai tyrimai. Gydymui vartojami tie patys vaistai, kaip ir sergant vidurių šiltine.
1955
-paratifas